knỹgų leidýba Lietuvojè 1904–1918
Spaustuvių plėtra
1904 panaikinus spaudos draudimą Didžiojoje Lietuvoje atgimė lietuviškų knygų leidyba. Gausėjo spaustuvių (1904 buvo 64, 1910 – 100, 1913 – 124), veikė trys raidžių liejyklos. E. Novickio spaustuvėje Vilniuje 1906 pradėjo veikti pirmoji rotacinė mašina, didesnėse spaustuvėse atsirado linotipų.
Svarbiausios spaustuvės ir leidėjai
Didžiausia buvo Zawadzkio spaustuvė. Vilniuje įsteigtos Vileišio spaustuvė, Kuktos spaustuvė, Kaune – Banaičio spaustuvė. 1905 J. Jablonskis įkūrė knygų leidimo draugiją Aušra, P. Višinskis – draugiją Šviesa, bet dėl lėšų stokos jos greitai nustojo veikusios. Religines knygas leido Šv. Kazimiero draugija, mokomąją literatūrą – Lietuvių mokslo draugija. Knygas leido ir knygynų savininkai – M. Šlapelienė Vilniuje, L. Jakavičius Rygoje, 1906–15 Seinuose veikusi kunigų seminarijos profesorių knygų leidimo bendovė Laukaitis, Dvaranauskas, Narjauskas ir bendrovė leido mokslo populiarinamųjų knygų seriją Žmonių knygynėlis.
K. Puidos eilėraščių rinkinys Iš sermėgiaus krūtinės (Vilnius, 1906)
Leidinių pobūdis
1905–14 išleista 3600 pavadinimų lietuviškų knygų. Vyravo mokslo populiarinamosios ir mokomosios knygos bei to meto lietuvių rašytojų Žemaitės, J. Biliūno, A. Vienuolio, I. Šeiniaus, Šatrijos Raganos grožiniai kūriniai. Vidutinis knygų tiražas liko toks pat, kaip ir spaudos draudimo metais (2000–30 000 egzempliorių).
Knygų leidyba karo metais
I pasaulinis karas knygų leidybą pristabdė. 1915 Vokietijos okupacinė valdžia uždraudė be valdžios leidimo spausdinti leidinius, įvežti juos iš kitų šalių ir platinti. Gavus specialius leidimus buvo išleista keliolika Lietuvių mokslo draugijos vadovėlių, Šv. Kazimiero draugijos religinių ir mokomųjų knygų, keli M. Šlapelienės knygyno leidiniai.
Per karą į Rusiją pasitraukę Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti nariai ėmė organizuoti kultūrinį ir leidybinį darbą. Petrograde, vėliau Voroneže veikė Lietuvių spaustuvė, kurioje spausdinti šios draugijos parengti lietuviški vadovėliai, užklasinė mokomoji (serija Vaikų knygynėlis, 16 leidinių) ir grožinė literatūra. Iš viso draugija išleido apie 50 knygų.
Po 1917 Spalio perversmo spaustuvę su rankraščiais bolševikai nusavino. Nacionalizuotoje Lietuvių spaustuvėje Lietuvos reikalų komisariatas išleido apie 70 nedidelių visuomeninio pobūdžio knygelių.
Iš viso karo metais išleista apie 1100 lietuviškų knygų, apie 80–90 % jų buvo mažos apimties.
L: D. Kaunas Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida, 1547–1940 Vilnius 1996; V. Užtupas Lietuvos spaustuvės 1522–1997 Vilnius–Kaunas 1998; V. Stonienė XX amžiaus Lietuvos knyga (1904–1990) Vilnius 2000;
2550
knygų leidyba Lietuvoje iki 1795
knygų leidyba Lietuvoje 1795–1904
knygų leidyba Lietuvoje 1918–1940
knygų leidyba Lietuvoje 1940–1990
knygų leidyba Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo