knỹgų leidýba Lietuvojè 1940–1990
1940 SSRS okupavus Lietuvą visos leidyklos ir spaustuvės nacionalizuotos. Kaune įsteigta Lietuvos SSR valstybinė leidykla per metus išleido apie 1000 leidinių (daugiausia valdžios potvarkių, visuomeninės politinės, grožinės literatūros kūrinių). Vokietijos okupacijos laikotarpiu (1941–44) knygas leido 1941 įkurta Valstybinė leidykla, atkurta Sakalo leidykla, t. p. Finansų valdyba, Lietuvos ūkio rūmai ir kiti. Išėjo apie 820 leidinių. Veikė griežta karinė cenzūra.
Knygų leidybos pertvarkymai
J. Tumo-Vaižganto knyga Aleksiukas ir motutė (1976)
Visa legali Lietuvos leidyba nuo 1944 pabaigos buvo formuojama pagal SSRS modelį. 1945 vietoj Lietuvos SSR valstybinės leidyklos įkurtos 4 valstybinės leidyklos: Politinės literatūros, Grožinės literatūros (nuo 1964 Vaga; abi Vilniuje), Pedagoginės literatūros (Kaune, nuo 1964 Šviesa), Enciklopedijų, žodynų ir mokslinės literatūros (Vilniuje, 1949 sujungta su Politinės literatūros leidykla ir pavadinta Politinės ir mokslinės literatūros leidykla; nuo 1964 Mintis). 1957 Vilniuje įkurta Vyriausioji enciklopedijų redakcija (1976–81 Mokslo leidyklos padalinys), 1975 – mokslo literatūros leidykla Mokslas (nuo 1992, sujungus su Vyriausiąja enciklopedijų redakcija – Mokslo ir enciklopedijų leidykla, nuo 1997 – Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, nuo 2010 – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras), 1985 – vaikų literatūros leidykla Vyturys. Leidybos teises turėjo ir kai kurios įstaigos bei organizacijos (Žinijos draugija, Respublikinė biblioteka, Vilniaus universitetas ir kitos). Iki 1950 Lietuvoje per metus buvo išleidžiama apie 1000, iki 1990 – 2500–2800 pavadinimų įvairios tematikos knygų. Iš viso 1940–89 išleista apie 88 000 knygų: 63 060 lietuvių, 16 913 rusų, kitos – įvairiomis kalbomis.
Politinė kontrolė ir cenzūra
SSRS okupacijos laikotarpiu (1940–90) leidyklų planai turėjo būti tvirtinami ne tik Lietuvos, bet ir SSRS Spaudos komitete, Lietuvos komunistų partijos centro komitete ir SSKP centro komiteto Propagandos skyriuje. 1953–63 knygų leidybai vadovavo Kultūros ministerija, nuo 1963 – LSSR Ministrų Tarybos Spaudos komitetas (nuo 1972 – Valstybinis leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komitetas). Spaudai rengiami rankraščiai galėjo būti spausdinami tik gavus Vyriausiosios valstybinių paslapčių spaudoje saugojimo valdybos (Glavlit) leidimą. Knygos buvo cenzūruojamos, kai kurios jų kupiūruojamos ar išleistos su specialiais apribojimais (su grifais Tarnybiniam naudojimui, Rankraščio teisėmis; nemaža jų numeruojamos, kad būtų lengviau susigrąžinti tiražą ir kontroliuoti jų pasklidimą). Buvo ribojamas to meto pasaulio žymiausių autorių kūrybos leidimas sovietinėse respublikose – pirmiau turėdavo pasirodyti tokio kūrinio vertimas į rusų kalbą. Maskva vertė leisti rusų ir kitų sovietinių autorių kūrinius, grupuoti leidybą pagal nurodomas temas. Politinė kontrolė ir cenzūra stabdė ir žalojo tiek praeities autorių (K. Kojalavičiaus-Vijūko, Maironio, V. Krėvės), tiek žinomų, net sovietų pripažintų rašytojų (S. Nėries, A. Vienuolio, J. Avyžiaus, V. Petkevičiaus, M. Karčiausko) kūrinius; režimo oponentų knygos buvo draudžiamos.
A. Liobytės knygos Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį (1970, dailininkė B. Žilytė; LATGA, 2020) viršelis
Knygų leidybos bruožai
Nepaisant nepalankių sąlygų, SSRS okupacijos laikotarpiu buvo išleista vertingos mokslinės literatūros, originalių vadovėlių, lietuvių rašytojų ir verstinės grožinės literatūros kūrinių (1940–84 išėjo 8360 grožinės literatūros knygų bendru 147 mln. egzempliorių tiražu). Pradėtos reikšmingos knygų serijos Pirmoji knyga (nuo 1960), Lituanistinė biblioteka (1966–98), Pasaulinės literatūros biblioteka (nuo 1986), lietuvių klasikų ir to meto žymiausių rašytojų (K. Donelaičio, Žemaitės, J. Biliūno, J. Grušo, Just. Marcinkevičiaus ir kitų) raštų leidyba, tolydžio plėtėsi filosofinės literatūros vertimų leidyba, pradėjo rodytis garsių išeivijos autorių knygos (M. Katiliškio, E. Cinzo, K. Almeno, J. Aisčio ir kitų).
Pasaulinės literatūros bibliotekos knygų serija (leidykla Vaga, Vilnius)
Tęstas daugiatomio Lietuvių kalbos žodyno, lietuvių tautosakos rinkinių leidimas, išleista reikšmingų tęstinių mokslo leidinių (Literatūra ir kalba 22 t., 1956–95), buvo pastangų sieti leidinius su kultūrinėmis akcijomis (nuo 1965 almanachas ir renginys Poezijos pavasaris). Lietuva garsėjo knygų dailininkais, kurie pelnydavo tarptautinių apdovanojimų. Vieni pirmųjų 1959 Leipcigo knygų mugės sidabro medaliu įvertinti V. Jurkūno medžio raižiniai K. Donelaičio poemai Metai.
J. W. Goethe’s knygos Faustas (1978, dailininkas V. Kalinauskas; LATGA, 2020) viršelis
Nuo 20 a. 7 dešimtmečio Aukso obuolių prizų, aukso, sidabro, bronzos medalių, plakečių ir kitų apdovanojimų už knygų iliustracijas Bratislavoje, Leipcige, Bolonijoje vykstančiose tarptautinėse parodose pelnė lietuvių dailininkai: A. Makūnaitė, S. Krasauskas, A. E. Steponavičius, B. Žilytė, B. Leonavičius ir kiti. 20 a. 8–9 dešimtmetyje pakilo redakcinis ir meninis knygų rengimo lygis (iliustracijas kūrė R. V. Gibavičius, V. Kisarauskas, P. Repšys ir kiti), pagerėjo poligrafijos darbų kokybė. Iki 1990 per metus buvo išleidžiama apie 300 grožinės literatūros knygų (trečdalis jų – vertimai). Vidutinis Minties leidyklos vienos knygos tiražas buvo 12 600, Mokslo – 12 500, Vagos – 32 000, Vyturio – 37 000 egzempliorių.
Pogrindinė leidyba
Oficiali šio laikotarpio statistika nerodo tikro leidinių skaičiaus ir tematikos – atskyrus Bažnyčią nuo valstybės, leidyklos negalėjo leisti religinės literatūros, nebolševikine dvasia parašytų veikalų. Nelegaliose spaustuvėse, nepaisant persekiojimų, buvo išleista religinės praktikos knygų (maldynų, katekizmų), Lietuvos partizanų ir tremtinių kūrinių, S. Šalkauskio, Vydūno ir kitų veikalų. Šios spaudos, slapta tiražuotos dauginimo aparatais, rašomąja mašinėle ar perrašytos ranka, buvo per visą okupacijos laikotarpį. Katalikų leidiniai buvo spausdinami B. Paulaičio (1960–61, Semeliškės), J. Stašaičio (1964–73, Salininkai, Vilniaus rj.), Viršužiglio (1965–68, Kauno rj.), P. Plumpos (1970–71; spausdino ir Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, Kauno rj.), L. Brukšto (1970–73), seserų Cicėnaičių (1971–72; abi Vilniuje), J. Špoko (1973–74), ab (nuo 1981; spausdino ir antisovietinę literatūrą; Kauno rj.), B. Kulikausko (1971–73, Kaunas), Kapčiamiesčio katalikų (1970–73, Kapčiamiestis) slaptose spaustuvėse.
L: V. Užtupas Lietuvos spaustuvės 1522–1997 Vilnius–Kaunas 1998; V. Stonienė XX amžiaus Lietuvos knyga (1904–1990) Vilnius 2000.
2550
knygų leidyba Lietuvoje iki 1795
knygų leidyba Lietuvoje 1795–1904
knygų leidyba Lietuvoje 1904–1918
knygų leidyba Lietuvoje 1918–1940
knygų leidyba Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo