knỹgų prekýba, neperiodinių spaudinių (knygų, brošiūrų, bukletų, plakatų, atvirukų, natų, fotoreprodukcijų ir kitų) pirkimas ir pardavimas. Knygomis ir kitais spaudiniais prekiaujama universaliuose (įvairios tematikos), specializuotuose (tam tikros srities spaudinių, t. p. naudotų knygų knygynuose, antikvariatuose) ir profiliniuose (vienos vyraujančios tematikos) knygynuose, t. p. prekybos centrų knygų prekybos skyriuose, spaudos ar specialiuose knygų kioskuose, paštu ar elektroninės prekybos portaluose, pagal prenumeratą, per prekybos tarpininkus, knygų mugėse. Įvairių šalių knygų prekybos bendroves vienija Tarptautinė knygų prekybininkų federacija (International Booksellers Federation, įkurta 1955), Europos – Europos knygų prekybininkų federacija (European Booksellers Federation, įkurta 1968, iki 1994 Europos Bendrijos bibliotekų asociacijų grupė).
Knygų prekiautojai buvo žinomi jau prieš 3000 m. senovės Egipte, senovės Graikijoje, senovės Romoje, Mažojoje Azijoje ir kitur. Poetai ir filosofai parduodavo savo veikalus perrašinėtojams ar pardavėjams. Knygos buvo pardavinėjamos perrašytos ant papiruso, pergamento, vėliau ant popieriaus ir susegtos į sąsiuvinius (vėliau susegdavo knygrišiai), t. p. skolinamos už tam tikrą mokestį. Aleksandrijos bibliotekoje 1 a. pr. Kr. specialiojoje lentoje buvo skelbiama apie parduodamas knygas. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais plintant krikščionybei atsirado religinės literatūros paklausa. Italijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir kitur buvo steigiami ir knygų perrašymo centrai. Istorinėse kronikose minima, kad pietinėje dabartinės Rusijos teritorijoje knygos buvo pardavinėjamos jau 12 a., Lenkijoje – 14 a., Vokietijoje – 15 a., Lietuvoje ir Latvijoje – 15 a. antroje pusėje. Iš pradžių knygas dažniausiai platino vienuoliai ar keliaujantys pirkliai, vėliau atsirado knygų pardavimo punktų, kurie ilgainiui tapo knygynais. Iki 15 a. knygos buvo labai brangios, pradėjus jas spausdinti atpigo. Daugėjo ir knygynų (vien Niurnberge 16 a. veikė 16 knygynų). Prasidėjus reformacijai kai kuriose Europos valstybėse pradėta varžyti knygų prekybą, tik 17–18 a. knygų tiražai ir jų prekybos mastas ėmė sparčiai didėti.
LIETUVOJE pirmieji knygomis pradėjo prekiauti jų perrašinėtojai, dažniausiai vienuoliai. Knygų prekyba (dažnai ir leidyba) vertėsi pirkliai, prekiaudavo dažniausiai per spaustuves ir vienuolynų sandėlius. 16 a. pabaigoje daugiausia prie knygrišių cechų, nuo 17 a. prie Vilniaus universiteto ir kai kurių vienuolynų spaustuvių pradėjo kurtis knygynai. 18 a. 2–5 dešimtmečiais vienas žymiausių knygų prekiautojų buvo M. Zura. 1805 Vilniuje įsteigtas J. Zavadskio knygynas (veikė iki Antrojo pasaulinio karo, turėjo filialų kituose miestuose). Jis buvo sudaręs bendras knygynų darbo taisykles (jos galiojo ir Lenkijoje). 1835 Vilniuje veikė 5, 1850 – 6, 1860 – 9, 19 a. pabaigoje – daugiau kaip 20 knygynų. Žymiausi buvo Syrkino, Strašūno, Wolfo, Makowskio knygynai Vilniuje. Spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904) knygas platino knygnešiai. Pirmąjį lietuviškų spaudinių knygyną 1904 prie Vilniaus žinių redakcijos įsteigė P. Vileišis, 1905 Kaune – J. Naujalis. Nuo 1906 Vilniuje veikė Šlapelių lietuvių knygynas, nuo 1907 – M. Pečkauskaitės Birutės, 1908–19 Seinuose – leidybos bendrovės Šaltinis knygynas. Po Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje pradėjo kurtis knygų leidybos ir prekybos bendrovės, pvz., Dirva (įkurta 1918, turėjo knygynus Kaune ir Marijampolėje), Kaune veikė Mokytojų knygynas (įkurtas 1933), t. p. kooperatinės bendrovės Spaudos fondas knygynas ir Z. Margolino knygynas Mokslas. Šv. Kazimiero draugija (įkurta 1905) turėjo knygynų Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. 1928 veikė 20 kooperatinių ir 16 visuomeninių organizacijų knygynų, kaimuose knygynų nebuvo. 1940 visi knygynai sovietų valdžios buvo nacionalizuoti. Nacių okupacijos metais iš dalies atkurtas iki karo veikęs privačių knygynų tinklas. Po Antrojo pasaulinio karo visi knygynai vėl buvo sovietų valdžios nacionalizuoti. Nedideli knygynėliai ėmė veikti ir kai kuriuose valsčių centruose. Vilniuje ir Kaune buvo steigiami ir specializuoti knygynai (techninės, pedagoginės ir kitos literatūros). 6 dešimtmečio pradžioje veikė 120 knygynų ir 60 knygų kioskų. Vėliau kioskų gerokai sumažėjo. Nuo 7 dešimtmečio vidurio buvo statomi nauji knygynai, daugiausia Vilniuje ir Kaune. 1965 veikė 138 knygynai, 1975 – 181 knygynas ir 38 knygų kioskai. 1975–85 atidaryti 33 nauji knygynai, daugiausia didžiųjų miestų mikrorajonuose, pvz., Vilniuje – Šatrija, Šeškinė, Vilnia, Vaivorykštė, Šilelis, Naujininkai, Saturnas, Kaune – Vitebskas, Girstupis, t. p. Anykščiuose, Biržuose, Palangoje, Kuršėnuose ir kitur. Kai kurie buvo įrengti pagal individualius projektus, pvz., Littera, Minskas, Mintis, Versmė Vilniuje, Nida Nidoje. 1985 veikė 215 knygynų ir 17 knygų kioskų. Atkūrus nepriklausomybę dauguma knygynų perduota įvairioms leidykloms ar kultūros ir švietimo organizacijoms, dalis privatizuota. Daugelis privatizuotų knygynų greitai buvo panaikinta, todėl knygynų privatizavimas 1993–94 buvo sustabdytas. Pradėjo steigtis privatūs knygynai, daugiausia antikvariniai. 20 a. pabaigoje įsikūrė keletas didelių knygų prekybos bendrovių (Mūsų knyga, Vagos prekyba, Rotas ir kitos). Knygomis prekiaujama ir prekybos centruose. 1997 įkurta Lietuvos knygų prekybininkų asociacija (būstinė Vilniuje, 2006 vienijo 13 didmeninės knygų prekybos atstovų ir knygynų). 2006 Lietuvoje veikė apie 340 knygynų ir knygų pardavimo punktų. Daugiausia knygynų (20, iš jų 8 – Vilniuje) valdo bendrovė Vagos prekyba (įkurta 1997, atskyrus nuo leidyklos Vaga prekybos padalinį). Didžiausia didmeninės knygų prekybos įmonė bendrovė Mūsų knyga (įkurta 1993 iš valstybinės įmonės Knyga, turi tris knygynus) aptarnauja Lietuvos knygynus ir didžiuosius prekybos tinklus, tiekia knygas bibliotekoms ir mokymo įstaigoms. Didžiausiai knygų leidybos ir prekybos grupei Alma Littera priklauso didžiausias pagal apyvartą knygynų tinklas Pegasas (11 knygynų įvairiuose miestuose; 2006 prie jo prijungti įsigyti J. Masiulio knygynai). 2 knygynus (Vilniuje ir Klaipėdoje) turi leidykla Baltos lankos.
1990
Lietuvos knygų prekybininkų asociacija; knygynas