koalcija (lot. coalitio – sąjunga), dviejų ar kelių parlamentinių partijų ar frakcijų sąjunga, siekianti sudaryti parlamentinę daugumą ir kartu suformuoti vyriausybę. Partijų koalicijos būdingos tose valstybėse, kur yra susiklosčiusi daugiapartinė sistema ir parlamentinis valdymas.
Po rinkimų parlamente vietos kartais išsiskirsto taip, kad nė viena partija negali dominuoti ir viena valdyti valstybę. Vyriausybę sudaryti imasi iš karto kelios partijos (ar jų frakcijos parlamente), kurios tarpusavio derybomis ar konsultacijomis sutaria, kokia bus vyriausybės politika, kuri partija už kurią politikos sritį imasi atsakomybės, kaip bus paskirstyti ministrų portfeliai ir kita. Didelę reikšmę turi parlamento politinių frakcijų dydis ir jų tarpusavio santykiai, nes parlamento daugumą sudaranti frakcija ar frakcijų koalicija turi galimybę formuoti vyriausybę. Ministru pirmininku dažniausiai tampa parlamento daugumą sudarančios frakcijos ar frakcijų koalicijos lyderis. Tokia sistema vadinama koaliciniu valdymu.
Kartais susidaro vadinamosios vaivorykštės koalicijos, kurias sudaro įvairaus spektro politinės partijos, net nepanašios savo ideologija. Koalicinės vyriausybės (ypač vaivorykštės) dėl vidinių nesutarimų, ideologinių skirtumų ir nepasidalijimo postais dažnai būna nestabilios. Tokia padėtis dar vadinama mažumos valdymu.