Koblenz (Kòblencas), miestas Vokietijos vakaruose, Reino krašto‑Pfalco žemėje, prie Reino ir Moselio santakos.
113 600 gyventojų (2021); aglomeracijoje 350 000 gyventojų.
Upių uostas. Maisto (vyno, alaus; Koblenzo apylinkėse auginami vynmedžiai), chemijos (skalbiklių), popieriaus, baldų, siuvimo, metalo apdirbimo (aliuminio valcavimas) pramonė, mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba. Turizmas. Pedagogikos, administravimo, ekonomikos aukštosios mokyklos. Vokietijos federacinis archyvas. Bibliotekos. Vidurinio Reino (menas, istorija), Ludwigų (20 a. menas) muziejai, L. van Beethoveno motinos namas muziejus. Teatras, filharmonija.
2271
Prūsijos vyriausybės rūmai Koblenze (1906, dabar Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir karinės administracijos biuras)
Architektūra
Ehrenbreitsteino tvirtovė (pastatyta 11 a., susprogdinta 1801, atstatyta 1816–32; dabar Istorijos ir folkloro muziejus), Moselio tvirtovė (1287), Baldwino tiltas (1343), Rinkimų rūmai (atstatyti 1780–86). Šv. Kastoro (836), Dievo Motinos (Liebfrauen) ir Šv. Florino (abi 12 a.) bažnyčios. Rotušė (1700), Vokiečių ordino riterių namas (1216), Metternichų rūmai (18 a. pradžia), miesto teatras (1787).
2271
Istorija
Apie 8 pr. Kr. įkurta romėnų tvirtovė prie Reino ir Moselio santakos (apua confluentes, iš čia Koblenzo pavadinimas). Nuo 6 a. čia dažnai buvo frankų karalių rezidencija, 860 ir 922 vyko Bažnyčios susirinkimai. 1018 Šv. Romos imperatorius perdavė Koblenzą Triero arkivyskupui.
11–13 a. Moselio ir Reino kraštų vyno prekybos centras. 1214 gavo miesto teises, vėliau priklausė Reino miestų sąjungai (tai stiprino Koblenzo savarankiškumą, mažino priklausomybę nuo arkivyskupo). 17 a. kelis kartus apsiaustas švedų ir prancūzų.
Nuo 1789 Prancūzijos emigrantų rojalistų telkimosi centras. 1794 Koblenzą užėmė Prancūzijos revoliucinė kariuomenė, 1814 – Rusijos kariuomenė.
Vienos kongreso sprendimu 1815 miestas perleistas Prūsijai. 1824–45 – Prūsijos Reino provincijos centras.
Per II pasaulinį karą apie 75 % miesto sugriauta, vėliau daugelis istorinių pastatų atstatyta arba restauruota. 2002 Koblenzo dalis (Vidurinio Reino slėnis) paskelbta pasaulio paveldo vertybe.
2271