Kòbrino ekonòmija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinė žemės valda, kurios pajamos priklausė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui kaip atlyginimas už Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas.
Įkurta 1589 iš 1404–1519 gyvavusios Kobrino kunigaikštystės, vėliau – seniūnijos žemių. 1563 turėjo apie 85 000 ha žemės naudmenų, iš jų 89 valakai buvo palivarko ariamoji žemė, 612 valakų ariamosios žemės naudojosi priklausomi valstiečiai. Kobrino ekonomijai priklausė Kobrino, Dabučino (nuo 1589 Pružanų) miestai, Horodeco miestelis.
Dėl 16 a. antros pusės Valakų reformos, miškų kirtimo ir dirbamos žemės plotų plėtimo, melioracijos, reguliaraus trilaukio diegimo, t. p. ir dėl priklausomų valstiečių prievolių bei mokesčių nustatymo nuo naudojamos žemės ploto ir jų didinimo pajamos iš Kobrino ekomonijos iki 17 a. pabaigos padidėjo beveik 8 kartus (17 a. viduryje jos buvo 31 000 auksinų).
17 a. Kobrino ir Brastos ekonomijos administraciškai suartėjo, nuo 18 a. pradžios sujungtos į Brastos‑Kobrino ekonomiją.
1412