Kobrinskiai
Kobrinskia, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių giminė. Gediminaičiai. Herbas – Vytis.
Giminės ištakos siekia Lietuvos didįjį kunigaikštį Algirdą (žinoma, kad 1366 jis tiesiogiai valdė Kobriną ir gretimas žemes) ir jo stačiatikį sūnų Teodorą. Šio sūnus Romanas Teodoraitis (m. 1431) minimas nuo 1387. Dalyvavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žygiuose į Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I valdomas žemes (1393) ir į Pskovo žemę (1394). 1404 privilegija Vytautas patvirtino Romanui Kobrino ir gretimų žemių valdą. Ši privilegija laikoma Kobrino kunigaikštystės (1404–1519) įkūrimo data, o Romanas – giminės pradininku. 1411–17 jis gyveno dėdės – Lenkijos karaliaus Jogailos – dvare.
Romanui mirus kunigaikštystę paveldėjo sūnus Simonas Romanaitis (m. po 1460). Jis susigiminiavo su Alšėnų kunigaikščiais – vedė Simono Alšėniškio dukrą Julijoną. 1431 talkino Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Švitrigailai, ginančiam Lucką nuo Jogailos pasiųsto Lenkijos karinio dalinio. Sūnus Jonas Simonaitis (m. apie 1490) – paskutinis giminės vyras. Po jo mirties Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis kaip išmarą jam atitekusią Kobrino kunigaikštystę iki gyvos galvos paliko našlei Teodorai (m. 1512), kuri 1500 perėjo į katalikybę ir krikštijosi Sofijos vardu.
Jono sesuo Marija (m. apie 1510) buvo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus Gražiojo žmona. Kita Jono sesuo Ona (m. 1519) 1481 ištekėjo už kunigaikščio Teodoro (Fiodoro) Bielskio, kuris tais pačiais metais kaip nesėkmingo sąmokslo prieš valdovą Kazimierą dalyvis pabėgo į Maskvą. Ona prieš 1502 ištekėjo už didiko Vaclovo Stanislovaičio Kostevičiaus. Mirus motinai Teodorai Onai atiteko Kobrino kunigaikštystė; po jos mirties valdovas Žygimantas Senasis pakeitė valdos statusą iš kunigaikštystės į valstybinę seniūniją, iki gyvos galvos paliko ją valdyti Onos vyrui.
Kobrynskiai; -Kobrinskis; -Kobrynskis; -Teodoras; -Romanas Teodoraitis; -Simonas Romanaitis; -Jonas Simonaitis; -Teodora; -Marija; -Ona
1412