kòchija (Kochia), balandinių (Chenopodiaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 10 rūšių. Savaime paplitusi Azijoje. Vienametė arba daugiametė žolė. Lapai siauri, linijiškai lancetiški, kaip ir stiebas, apaugę ilgais baltais ar gelsvais plaukeliais. Žiedai maži, dvilyčiai ir vienalyčiai (moteriškieji), susitelkę lapų pažastyse arba į viršūninius šluotelės formos žiedynus. Sėklos mažos, rutuliškos arba kiaušiniškos. Auga dykumose ir pusdykumėse, kartais įvairių kultūrų pasėliuose. Indinė kochija (Kochia indica) sausringose srityse auginama gyvulių pašarui. Gėlynuose auginama šluotelinė kochija (Kochia scoparia) – vienametis, apie 100 cm aukščio, dažnai koloniškas, gausiai šakotas augalas. Kai kurių veislių lapai gelsvo ar rausvo atspalvio, rudenį lapai dažniausiai tampa tamsiai raudoni. Kinijoje lapais šeriami šilkaverpių vikšrai. Jauni ūgliai vartojami salotoms, sėklos – liaudies medicinoje. Lietuvoje šluotelinė kochija auginama gėlynuose; dykvietėse, ant geležinkelio pylimų, pakelėse pasitaiko sulaukėjusių.
šluotelinė kochija
849