Kočo Racin

Racin Kočo (Kočo Rãcinas), tikr. Kosta Solev, slap. Neven Peiko 1908 12 22Veles 1943 06 13Lopušnik (prie Kičevo), makedonų rašytojas. Vienas makedonų moderniosios literatūros pradininkų. Rašė serbų ir bulgarų kalbomis. 1928–40 buvo Jugoslavijos komunistų partijos narys (pašalintas). Nuo 1932 gyveno Skopjėje. 1934–36 kalintas už komunistinę veiklą; amnestuotas. Gyveno Belgrade, Zagrebe. Bendradarbiavo spaudoje, dirbo įvairius darbus. 1942 internuotas Bulgarijos okupacinės valdžios. Sukūrė meilės (rinkinys Sielvarto antologija / Antologija bola, parašytas 1928 serbų ir bulgarų kalbomis), visuomeninių motyvų (rinkinys Baltos aušros / Beli mugri, išleistas 1939, tai pirmoji spausdinta poezijos knyga dar nekodifikuota makedonų kalba), revoliucinės tematikos (Fejerverkas / Vatromet, parašyta serbų kalba, išleista 1954) poezijos. K. Racino poezijoje yra sentimentalizmo bruožų, ryšku makedonų folkloro įtaka, K. Racinas ištobulino liaudies dainų poetiką ir ritmiką, socialinius ir revoliucinius motyvus derino su lyriniu stiliumi. Sukūrė apsakymų (publikuoti periodinėje spaudoje, surinkti ir 1954 išleisti knygoje Eilės ir proza / Stihovi i proza), jiems būdinga realizmo poetika. Daugiausia vaizduojama vargingas sezoninių darbininkų ir amatininkų gyvenimas, atskleidžiama kartų pasaulėžiūros skirtumai, esamos socialinės santvarkos trūkumai, išryškinami personažų poelgių psichologiniai motyvai. K. Racinas kūryboje gynė socialinio teisingumo ir nacionalinės laisvės idėjas. Dar parašė filosofinių, politinių, istorinių apybraižų, literatūros kritikos veikalų. Dalis kūrybos neišliko. K. Racino kūryba prisidėjo prie makedonų literatūrinės kalbos kodifikavimo.