kodas

kòdas (pranc. code < lot. codex – sąrašas), kultūros ar subkultūros reikšminių ženklų jungimo į prasminius vienetus ir vartojimo taisyklių sistema. Yra sistemingas ir privalomas tam tikrai bendruomenei. Kodai yra dirbtiniai ir natūralūs, pirminiai ir jų pagrindu sudaryti antriniai kodai (pvz., lotynų abėcėlė – pirminis, Morse’s – antrinis kodas). Pirminiu kodu gali būti sakytinė kalba, antriniai kodai reikalingi tam, kad pranešimas galėtų sklisti komunikaciniu kanalu (fizinis kelias, kuriuo perduodamas signalas). Kodų ženklus, jų vartojimo taisykles ir funkcijas nustato komunikacijos procese dalyvaujantys asmenys. Pagal kilmę skiriamos 3 kodų kategorijos: tradiciniai (kultūrinės terpės ženklai, perduodami iš kartos į kartą ir lengvai iškoduojami), sutartiniai (kai kodų sudarytojas aiškiai apibrėžia fizinį būvį ir reikšmę, pvz., kelio ženklai; jiems dekoduoti kultūriniai skirtumai reikšmės neturi) ir kūrybiniai (kintantys, neapibrėžti, dažniausiai naudojami meno, mokslo ir praktinės veiklos srityse, jų iškodavimas gali būti įvairus; pagal prieinamumą visuomenei ir suvokimą skirstomi į originaliuosius ir sunormintuosius, pvz., originaliaisiais kodais kuriamas literatūros tekstas). Pagal komunikacijos kanalą skiriami garso (audityviniai), vaizdo (vizualiniai), jutimo (taktiliniai), uoslės (olfaktiniai), skonio (gustatyviniai) kodai. Ženklai yra sudaromi paradigma (ženklų rinkinys, iš kurio pasirenkamas ženklas) arba sintagma (pranešimas, sudarytas iš ženklų, suderintų pagal kodų taisykles). Paradigmoje pagal ženklų pobūdį skiriami analoginiai ir skaitmeniniai kodai. Pagal funkciją skiriami reprezentaciniai (atstovaujamieji) ir prezentaciniai (pristatomieji) kodai. Reprezentaciniai atlieka komunikacinę funkciją, jie naudojami pranešimams apie aplinką. Tokius pranešimus sudaro ikoniniai (pvz., nuotrauka) arba sutartiniai (pvz., žodžiai) ženklai. Prezentaciniai kodai atlieka socialinę funkciją, jie sudaryti iš indeksų ir reiškia tik save ar savo sudarytoją. Pagal raiškos ypatybes skiriami ribotieji ir išplėtotieji kodai. Ribotieji kodai yra pertekliniai, dažniausiai vartojami šnekamojoje kalboje, atlieka fatinę funkciją (rodo, kad tarp siuntėjo ir adresato vyksta komunikacija, išsauganti siuntėjo ir adresato tarpusavio fizinį ir psichologinį ryšį), jų siauresnis žodynas ir elementaresnė sintaksė. Ribotieji kodai orientuoti į visuomeninius santykius, priklauso nuo kultūrinio identiteto ir kultūrinės patirties. Išplėtotiesiems kodams būdinga entropija (mažai nuspėjama informacija) ir asmeniškumas. Pagal auditorijos dydį skiriami plataus ir siauro vartojimo kodai.