Kodeń (Kòdenis), bažnytkaimis Lenkijos rytuose, Liublino vaivadijoje, į pietryčius nuo Biała Podlaskos (Baltarusijos pasienyje).
Nuo 15 a. antros pusės viena Sapiegų rezidencijų. Miesto teisės 1511–1870. 17–18 a. klestintis ūkio centras. Nuo 18 a. pabaigos buvo Branickių, Flemingų, Čartoriskių nuosavybė. Nuo 17 a. – viena Švč. Mergelės Marijos kulto vietų, pritraukiančių maldininkus iš visos Lenkijos, t. p. ir Lietuvos. Kultas siejamas su stebuklingu Guadelupės Madonos paveikslu, kurį iš Urbono VIII koplyčios Vatikane pavogė M. Sapiega (dėl to kurį laiką buvo ekskomunikuotas) ir 1631 atgabeno į Kodeńį. Čia jis buvo laikomas Šv. Onos bažnyčioje. 1875 caro įsakymu bažnyčia buvo paversta cerkve, Dievo Motinos paveikslas išvežtas į Čenstakavą (1925 grąžintas į Kodeńį). II pasaulinio karo metais veikė getas.
Šv. Onos bažnyčia (1624)
Architektūra
Sapiegų rūmų griuvėsiai (16 a., perstatyti 18 a. viduryje), Šventosios Dvasios bažnyčia (1550), barokinė Šv. Onos bažnyčia (1624, architektas P. F. Negroni, vėlyvojo baroko fasadas 1714, skliautų skulptūrinis deroras 1635, skulptorius J. Cangeris, barokinis Kodeńio Dievo Motinos altorius, 17 a. pirmas ketvirtis), Šv. Lauryno koplyčia (1683) kapinėse, Elżbietos Branickos Sapiegos rūmai (1778, manoma, architektas Sz. B. Zugas, perstatyti 19 a., atstatyti 1947).
Šventosios Dvasios bažnyčia (1550; iki 1945 – stačiatikių cerkvė)
2271