koherentiškumas

koherentiškùmas, banginių ar virpamųjų vyksmų vienodo fazių skirtumo išlikimas. Du harmoniniai (sinusiniai) vienodo dažnio virpesiai visada koherentiški. Susidedant 2 harmoniniams vienodo dažnio, bet skirtingos amplitudės ir skirtingos fazės virpesiams susidaro to paties dažnio harmoninis virpesys, kurio amplitudė A pagal fazių skirtumą gali kisti nuo A₁ – A₂ iki A₁ + A₂ (A₁ ir A₂ sudedamųjų virpesių amplitudės). Tobulai harmoninių ir vienodo dažnio virpesių nėra, nes praktiškai virpesių dažnis ir fazė kinta chaotiškai. Jei dedamųjų virpesių fazės kinta, bet fazių skirtumas pastovus, jie yra koherentūs ir interferuoja (bangų interferencija) kaip vienodo dažnio. Jei fazių skirtumas kinta lėtai, jie koherentiški tik tam tikrą laiką τ, t. y. kol jų fazių skirtumas pakinta dydžiu π. Trukmė τ vadinama koherentiškumo trukme. Per koherentiškumo trukmę τ plokščioji banga nueina atstumą l = τ c (c – bangos greitis), vadinamą koherentiškumo ilgiu, pvz., Saulės regimosios spinduliuotės koherentiškumo ilgis apie 10^–6 m. Bangų amplitudės ir fazės kinta ne tik išilgai sklidimo krypties, bet ir statmenai jai, todėl koherentiškumui apibūdinti vartojamos erdvinio koherentiškumo ir koherentiškumo tūrio sąvokos. Koherentiškumo sąvoka pradėta vartoti virpesių ir bangų teorijoje, vėliau – kvantinėje mechanikoje, ryšių technikoje, holografijoje.