Kojalavičia-Vijūka, Kojãlos, 16–17 a. lietuvių miestiečių ir bajorų giminė.
Pradininkas, Z. Kiaupos duomenimis, manoma, nuo 1542 minimas Kauno miestietis Jonas Kojala (m. 1564). Veikiausiai jo sūnūs, irgi Kauno miestiečiai – Andrius (minimas 1607–14) ir Motiejus (prieš 1610) Kojalos. Andrius turėjo sūnus Lauryną, Baltazarą ir Motiejų (šis minimas 1616–20).
Laurynas, 1606–41 minimas kaip Kauno miestietis ir pirklys, jau vadinamas Kojalavičiumi. Turėdamas kelias vytines ir plaukiodamas upėmis prekiavo Kaune, Vilniuje, Gardine, Karaliaučiuje, Klaipėdoje. Supirkinėjo Kaune sklypus ir namus.
Kaip miestiečiai ir pirkliai t. p. minimi: 1608–27 Baltazaras, 1604–28 Lauryno pusbrolis Jonas (m. 1628). Jonas turėjo vytinių, jomis plukdydavo ir kitų pirklių prekes. Nuo 1604 buvo Kauno suolininkų prisiekusysis raštininkas, nuo 1614 miesto ūkvedys. Buvo miestiečių kolegijos, kontroliuojančios magistrato veiklą, narys. Su Kauno vaito bajoro A. Beinarto dukterimi Brigita (ją vedė 1609) turėjo pagarsėjusius sūnus A. Kojalavičių‑Vijūką, K. Kojalavičių‑Vijūką ir P. Kojalavičių‑Vijūką. Nuo tada Kojalavičių antroji pavardė buvo Vijūkai; su šiais Romainių smulkiaisiais bajorais jie susigiminiavo 16 a. viduryje. Broliai namus Kaune 1642 užrašė kuriamai Jėzuitų kolegijai.
2271
-Vijūkas; -Vijūkai-Kojalavičiai; -Jonas Kojala; -Andrius Kojala; -Motiejus Kojala; -Laurynas Kojala; -Baltazaras Kojala; -Laurynas Kojalavičius; -Baltazaras Kojalavičius; -Jonas Kojalavičius