kokainas
kokanas, alkaloidas, benzoilekgonino metilo esteris. Kokainas gaunamas iš tikrojo ir kolumbinio kokainmedžio lapų arba cheminės sintezės būdu. Grynas kokainas yra bespalviai kartaus skonio kristaliniai milteliai, su rūgštimis sudaro vandenyje tirpias druskas (pvz., kokaino hidrochloridą). Kokainas pirmasis vietinis anestetikas, jį 1884 panaudojo K. Köleris (Austrija) akių ir gleivinės nejautrai. Kokainas labai nuodingas, todėl anestezijoje paviršinei nejautrai dabar naudojamas mažiau nuodingas kokaino hidrochloridas, kokaino sintetiniai pakaitalai (dikainas, lidokainas ir kita). Kokainas sutrikdo biologinį membranos laidumą natrio ir kalio katijonams, todėl nervinė skaidula tampa nelaidi nerviniams impulsams (atsiranda nejautra). Lengvai rezorbuojasi į kraują pro kvėpavimo ir virškinamojo trakto gleivines. Su krauju patekęs į centrinę nervų sistemą (CNS) mažomis dozėmis slopina alkio ir kitus nemalonius jutimus, sukelia euforiją, regos, klausos ir juntamąsias haliucinacijas. Ilgiau vartojant atsiranda liguistas potraukis – kokainizmas (viena narkomanijos rūšių), kuris lemia asmenybės degradaciją, fizinės būklės blogėjimą. Didelės kokaino dozės iš pradžių jaudina CNS (atsiranda traukulių), vėliau prasideda CNS slopinimas ir net paralyžius. Sutrinka kvėpavimas, kraujotaka, gali ištikti mirtis.
2082