Kokándas (Kiukon), miestas Uzbekijos rytuose, Ferganos slėnyje, į pietryčius nuo Taškento.
252 700 gyventojų (2020). Per Kokandą eina geležinkelis ir plentas į Samarkandą, Taškentą, Andižoną. Oro uostas. Chemijos (superfosfato trąšų, insekticidų), elektrotechnikos, tekstilės (medvilnės, šilko, verpimo, siuvimo), avalynės, maisto (aliejaus ir taukų, mėsos), mašinų (medvilnės apdorojimo įrenginių, žemės ūkio mašinų dalių) ir metalo pramonė. Dailieji siuvinėjimo amatai. Pedagoginis institutas, Ferganos politechnikos instituto fakultetas. Chudojer‑chano rūmai (18 a. pabaiga; nuo 1925 kraštotyros muziejus), Dahmai‑šacho ir Modari‑chano nekropolis (19 a. pradžia). Literatūros muziejus. Dramos teatras.
Istorija
Nuo 10 a. minimas Chavakendas prie karavanų kelio į Indiją ir Kiniją. 13 a. pradžioje sugriautas mongolų. 15 a. pastatyta Eski‑Kurgano tvirtovė, kurios vietoje 1732 pradėjo kurtis dabartinis miestas. 1740 pavadintas Kokandu, tapo Kokando chanato sostine. 1876 su chanatu atiteko Rusijai. Per 1917–22 Rusijos pilietinį karą basmačių judėjimo centras, 1917 12 čia buvo sudaryta antibolševikinė laikinoji autonominio Turkestano vyriausybė, arba Kokando autonomija. 1918 užimtas Sovietų Rusijos kariuomenės 20 a. Kokandas sparčiai plėtėsi.