kòkosas (Cocos), arekinių (Arecaceae) šeimos augalų gentis. 1 rūšis – riešutinis kokosas (Cocos nucifera). Paplitęs abiejų pusrutulių atogrąžų regionuose, manoma, kilęs iš atogrąžų Azijos.
riešutinis kokosas
Aukštas, 20–25 m aukščio, nešakotas medis. Kamienas iki 50 cm skersmens. Lapai plunksniški, 3–6 m ilgio ir iki 1,5 m pločio, susitelkę stiebo viršūnėje. Žiedai vienalyčiai, susitelkę į 1,2 m ilgio šluotelės formos žiedynus. Kryžmadulkis augalas, kurio žiedus apdulkina vabzdžiai, paukščiai, rečiau – vėjas. Vaisius – kaulavaisis (vadinamas kokosu) su plaušingu mezokarpiu, sveria 1,5–2,5 kg. Atogrąžų kraštuose dažniausiai skinami jauni vaisiai, kol gausu skysčio (kokosų pieno) ir nesukietėjęs branduolys. Kokosų piene gausu angliavandenių, baltymų, riebalų, yra vitaminų. Jis geriamas šviežias, naudojamas kosmetikos pramonėje. Subrendusiuose branduoliuose gausu aliejų. Jie valgomi švieži, spaudžiamas aliejus, gaminamos konditerijoje naudojamos kokosų drožlės. Krakmolingi jauni kokoso ūgliai ir šerdis Azijoje valgomi virti arba kepti.
Iš nupjautų žiedynų tekantis saldus skystis vartojamas šviežias arba raugintas. Lapų plaušai naudojami virvėms vyti. Vaisių plaušai gėlininkystėje naudojami kaip substratas (daugiausia epifitiniams gegužraibiniams) augalams auginti.
Daugiausia kokoso vaisių išaugina ir eksportuoja Azijos pietryčių šalys (Vietnamas, Filipinai, Indonezija).
849