koksas
kòksas (vok. Koks), kietas, akytas produktas, gaunamas 800–1100 °C temperatūroje be oro kaitinant koksavimo krosnyje akmens, rusvąsias anglis, durpes, degiuosius skalūnus. Spalva nuo sidabriškos iki juodos. Didžiąją kokso dalį sudaro anglis (96–98 %), kitą – vandenilis, siera, azotas, deguonis. Porėtumas 48–53 %, tūrio masė 400–500 kg/m3, peleningumas 9–12 % (priklauso nuo žaliavos), drėgnis iki 0,5 % arba 2–4 %. Degimo šiluma apie 30 MJ/kg. Kokso gabalai būna įvairaus dydžio – nuo mažiau kaip 10 mm iki 40 mm skersmens. Žaliava sodrinama (atskiriamos priemaišos), smulkinama iki mažiau kaip 3 mm skersmens dydžio grūdelių, gerai sumaišoma ir pakraunama į keraminę arba metalinę koksavimo krosnį. Joje kietasis kuras suskyla – susidaro koksas ir išsiskiria lakiosios koksavimo medžiagos (dujų ir vandens garų mišinys).
Koksas naudojamas kaip kuras lydant metalus (patvarus, dega be dūmų ir suodžių) ir buityje, iš jo daromi elektrodai aliuminiui, variui, magniui ir kitiems metalams lydyti lydkrosnėje. Koksu aglomeruojama rūda, jis perdirbamas į degiąsias dujas (dujinį kurą).
Pradėtas gaminti 18 amžiuje. 1735 Didžiojoje Britanijoje koksas buvo naudotas ketui lydyti. 18 a. pabaigoje būdavo koksuojama pusiau uždarose, nuo 1830 – uždarosiose koksavimo krosnyse.