kolãpsas (lot. collapsus – nusilpęs), ūminis kraujagyslių funkcijos nepakankamumas. Staiga sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui pasidaro silpna, patamsėja akyse, svaigsta galva, krečia šaltis, išpila šaltas prakaitas, atšąla galūnės, susilpnėja ir padažnėja pulsas, kvėpavimas, gali pritemti sąmonė, atsirasti traukulių, sutrikti organizmo gyvybinės funkcijos. Kolapsas ištinka dėl kraujagyslių inervacijos pažeidimo, gausiai nukraujavus, sergant sunkiomis infekcinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis, apsinuodijus, vartojant kai kuriuos vaistus. Ortostatinis kolapsas gali ištikti stovint karštoje tvankioje aplinkoje (patalpoje, saulėje), staiga pakeitus kūno padėtį iš gulimos į stovimą. Ištikus kolapsui žmogus paguldomas, jam duodama gerti, būklei negerėjant gydoma vaistais.
2271