kolãpsas, gravitãcinis kolãpsas, procesas, kurio metu dėl savo sukurtos gravitacinės jėgos fizikinis objektas (pvz., dujų debesis ar vidinius energijos šaltinius išeikvojusi žvaigždė) sparčiai susitraukia, o jo matmenys sumažėja daug kartų. Kolapsas – labai svarbus procesas, dėl kurio susidaro galaktikos, jų spiečiai, žvaigždės ir planetos. Pvz., formuojantis žvaigždei, kai kolapsuoja dujų debesis, temperatūra jo centre smarkiai pakyla ir prasideda termobranduolinės reakcijos, o jų nulemtas vidinis slėgis sustabdo kolapsą ir įsižiebusi žvaigždė toliau evoliucionuoja išlaikydama abiejų jėgų pusiausvyrą. Ilgainiui žvaigždė išeikvoja branduolinės energijos šaltinius ir nebegali atlaikyti savo gravitacinės traukos, tada ji ima sparčiai trauktis ir pagal žvaigždės masę įvyksta supernovos sprogimas ar planetiškojo ūko susidarymas. Kuo didesnė žvaigždės masė, tuo labiau ji susitraukia ir tuo didesnio tankio kūnas lieka po kolapso, pvz., Saulės masės žvaigždės liekana susitraukia į baltąją nykštukę, o masyvi žvaigždė (daugiau kaip 8 Saulės masės), sprogusi kaip supernova, kolapsuoja į mažesnę, bet daug didesnio tankio neutroninę žvaigždę ar juodąją skylę.
1856