kolegija

kolègija (lot. collegium – draugija, sąjunga), kilmngųjų kolègija, 13 a.–18 a. pabaigoje mokykla privilegijuotų luomų vaikams.

Rūšys

Kolegija buvo vidurinės (5 klasių nepilnos kolegijos, turinčios retorikos, poetikos ir 3 gramatikos klases), aukštesniosios (7 klasių pilnos, turinčios 3 metų filosofijos ir 4 metų teologijos kursą) ir aukštosios (3 skyrių – humanitarinio, filosofijos ir teologijos).

Pirmosios kolegijos pasaulyje

Pirmoji aukštesnioji kolegija įsteigta 1257 Paryžiuje, joje buvo dėstoma laisvieji menai, Šventasis Raštas ir kita. Rusijoje žymiausios kolegijos buvo Kijevo Mohylos (Kijevo Mohylos akademija, įkurta 1632) ir Belgorodo (įkurta 1721).

Kolegijos Lietuvoje

Lietuvoje pirmąją kolegiją 1539 Vilniuje įsteigė A. Kulvietis. Prie jos veikė mokamas bendrabutis. Kolegijoje mokėsi 60 bajorų ir miestiečių jaunuolių, tarp jų S. Rapolionis, M. Mažvydas, J. Zablockis. Dėl reformacijos idėjų persekiojamam A. Kulviečiui pasitraukus į Karaliaučių, jo įsteigta kolegija nustojo veikti.

Kovodamas su plintančia reformacija teisę steigti kolegiją gavo Vilniaus vyskupas V. Protasevičius. Jo pavedimu 1570 Vilniuje kolegiją įsteigė jėzuitai (vėliau išaugo į Vilniaus universitetą); jie 17 a. taip pat įsteigė Kražių kolegiją (1614), Kauno (1648), Panevėžio (1655) kolegijas; iš viso Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jų buvo įkurta apie 20.

Panašias mokyklas steigė evangelikai reformatai Vilniuje (įkurta apie 1570, veikė iki 1640), Šiluvoje (veikė 1592–1622), Biržuose (17 a. pradžioje), Kėdainiuose (veikė 1625–1824).

1613 kolegiją Vilniuje įsteigė unitai. Panašios į kolegijas buvo bernardinų, dominikonų, pranciškonų, trinitorių vienuolynų mokyklos.

Kolegijos priklausė įvairių tikėjimų bažnyčioms, todėl jų mokymo turinys ir metodai skyrėsi. Iš stojančiųjų į jėzuitų kolegijas buvo reikalaujama mokėti skaityti ir rašyti. Priimtieji būdavo apgyvendinami bendrabučiuose, juos išlaikydavo vienuolynai. Kolegijose pagrindinė dėstomoji kalba buvo lotynų, be jos, buvo mokoma graikų kalbos, poetikos, retorikos, stilistikos, taip pat mitologijos, istorijos, geografijos, archeologijos. Gramatikos klasėse buvo lavinama atmintis. Evangelikų reformatų kolegijos neprilygo jėzuitų kolegijoms, bet mokymo pobūdis buvo panašus.

17 a. pabaigoje jėzuitų kolegijų vaidmuo sumažėjo; jų mokymo sistema paseno, mokslo lygis smuko. 18 a. pirmoje pusėje kolegijas steigė pijorai (1726 Vilniuje, 1728 Panevėžyje, 1743 Raseiniuose, 1745 Ukmergėje). Jose svarbiausi dėstomi dalykai buvo užsienio kalbos, tikslieji ir gamtos mokslai.

18 a. pabaigoje kolegijas pakeitė apygardų mokyklos ir apygardėlių mokyklos.