kolèkcija (lot. collectio – rinkinys), surinktų arba istoriškai susikaupusių, pagal pirminę paskirtį nenaudojamų, pažintinę, mokslinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę turinčių vienarūšių arba pagal vieną požymį susistemintų daiktų (darinių) visuma. Gali būti savarankiška arba didesnio rinkinio dalis. Kolekcionavimo objektai yra įvairūs materialinės ir dvasinės kultūros (rankraščiai, knygos, monetos, pašto ženklai, vaizduojamojo meno kūriniai ir kita) bei gamtos (mineralai, augalai, vabzdžiai ir kita) objektai. Kolekcionavimas sudaro prielaidą kolekcionuojamąjį objektą sisteminti, kolekcijos sudarytojui geriau jį pažinti ir supažindinti su juo kitus (tuo kolekcionavimas skiriasi nuo kolekcinių daiktų rinkimo). Kolekcijos būna asmeninės ir visuomeninės. Asmeninių kolekcijų nuosavybės teisės priklauso vienam asmeniui, šeimai arba privačiai bendrovei, visuomeninių kolekcijų – valstybei, jos vietinės arba regioninės valdžios arba visuomeninei institucijai (visuomenine kolekcija taip pat laikoma grupė inventorizuotų arba kitaip identifikuotų kilnojamojo kultūros paveldo ojektų). Kai kurios asmeninės kolekcijos gali tapti visuomeninėmis – sudaryti steigiamų muziejų, bibliotekų pagrindą arba didelę jų fondų arba ekspozicijų dalį.
Vertingų daiktų rinkimas (kaupimas) žinomas nuo senų laikų. Kaip tikslinga žmonijos veikla kolekcionavimas paplito 14–16 amžiuje. Iš pradžių kolekcijos buvo universalios. Ypač didelę reikšmę kolekcijų raidai turėjo mokslo šakų suskirstymas 19 amžiuje: buvo pradėti sudarinėti specializuoti vienarūšių daiktų rinkiniai – dabartinių kolekcijų prototipai, turintys pažintinį tikslą. Didelę įtaką kolekcijų kaupimui turėjo mokslinis kolekcionuojamųjų objektų sisteminimas pagal savarankiškas mokslo šakas ir jų pagalbines disciplinas, vyko ir atvirkštinis procesas – kolekcionavimas padėjo plėtotis numizmatikos, heraldikos, sfragistikos, archeologijos, etnografijos ir kitiems mokslams. Mokslinio, mokomojo ir mėgėjiško kolekcionavimo krypčių pradininkas buvo Berlyno valstybinių muziejų generalinis direktorius W. von Bode. Mokslines kolekcijas sudaro dažniausiai muziejai, mokomojo kolekcionavimo tikslas – plėtoti mokymo įstaigų ugdytinių tiriamuosius įgūdžius, mėgėjiškas kolekcionavimas yra daiktų rinkimas remiantis įvairių mokslo šakų sisteminimo žiniomis. Prasidėjus masiniam kolekcionavimui susiklostė keletas jo krypčių: bibliofilija, bonistika, faleristika, filatelija, filofonija,filokartija, filumenija, numizmatika ir kitos. Daugėjant kolekcionavimo objektų pradėta renkamus objektus skirstyti pagal pasirinktas sritis. Atsirado chronologinės, teminės, tam tikros dailės ar mokslo šakos ir kitos kolekcijos. Pradėta rengti viešąsias kolekcijų parodas, steigti kolekcininkų draugijas ir specializuotas parduotuves, kurios turėjo daug reikšmės kolekcionavimo raidai. Pirmieji specializuoti leidiniai kolekcininkams atsirado 19 amžiaus pradžioje Didžiojoje Britanijoje. 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose, vėliau Europoje kolekcijų kaupimas tapo pelningu ir neapmokestinamu kapitalo investavimo būdu, kartu ėmė plisti spekuliacija kolekciniais objektais.
Lietuvoje kolekcionavimo pradžiamokslį parašė A. Astikas Tavo kolekcija (1990). 1993 įsteigta Lietuvos kolekcininkų asociacija, ji leido reprezentacinį žurnalą Kolekcija (1994–1999 išėjo 7 numeriai). 2001 įsteigta Lietuvos olimpinė kolekcininkų asociacija.
935