kolektyvinė sąmonė

kolektỹvinė smonė, tam tikrai socialinei grupei būdingų idėjų, pažiūrų, vaizdinių, jausmų, nuotaikų, valios apraiškų visuma. Kolektyvinė sąmonė yra vienas visuomeninės sąmonės tipų. Vienydamiesi į grupes jų nariai suvokia savo interesus, vietą visuomenėje, santykį su kitomis grupėmis (kuo skiriasi nuo jų), priima bendras dorines vertybes ir elgesio normas. Kolektyvinė sąmonė sukuria visuomenėje dorinę aplinką, kuri verčia individus rinktis tokias elgesio normas ir mąstymo būdus, kurie yra paplitę tam tikroje visuomenėje. Pagrindinis kolektyvinės sąmonės elementas – jausmo mes atsiradimas. Kolektyvinės sąmonės reiškinį 19 amžiaus pabaigoje pirmą kartą aprašė prancūzų sociologas É. Durkheimas, jis nurodė kolektyvinės sąmonės integracinį vaidmenį ir skirtumą nuo individualiosios sąmonės. Pasak É. Durkheimo, kolektyvinė sąmonė atsiranda individams socialiai sąveikaujant. Jo teigimu, grupė mąsto, jaučia, elgiasi visiškai kitaip nei pavieniai asmenys. Asmens idėjos, pažiūros, vaizdiniai keičiasi veikiami grupės interesų ir vertybių, tai yra kolektyvinė sąmonė daro didelę įtaką individualiai sąmonei. Ji atlieka prievartos, kontrolės funkciją visuomenėje. Kolektyvinė sąmonė būdinga paprastoms visuomenėms, kuriose vyrauja mechaninis solidarumas ir nėra ryškaus darbo pasidalijimo. Sudėtingesnėse visuomenėse, kuriose vyrauja organinis solidarumas ir darbo pasidalijimas, kolektyvinė sąmonė nėra tokia reikšminga, nes prievartos ir kontrolės funkciją jose atlieka įstatymai ir kiti teisės aktai. Pradėjus didėti darbo pasidalijimui, taip pat didėja individualizmas ir kolektyvinė sąmonė pradeda nykti.