kolbriniai (Trochilidae), čiurlinių paukščių (Apodiformes) būrio šeima. 116 genčių, 338 rūšys. Paplitę Pietų ir Šiaurės Amerikoje, daugiausia tropinio ir subtropinio klimato juostoje. Labai maži, kūno ilgis 6–22 cm, masė 1,6–20 gramų. Liemuo trumpas, galva didelė. Snapas plonas, ilgas ar labai ilgas. Liežuvis vamzdelio formos, judrus ir raumeningas. Kojos silpnos, sparnai stiprūs. Labai didelė širdis. Patinai ryškių metališko blizgesio spalvų, dažnai su kuodais, apykaklėmis, ilgomis uodegos plunksnomis. Patelės dažniausiai šviesiai pilkos ar rusvos. Vikriai skraido, plasnoja 20–80 kartų per sekundę. Gyvena miškuose, kalnuose, savanose. Aktyvūs dieną, naktį kolibrinių kūno temperatūra nukrinta 10–15 °C. Minta smulkiais vabzdžiais, vorais, augalų žiedų nektaru. Pusrutulio formos lizdus suka medžiuose, krūmuose. Deda 2 baltus kiaušinius. Peri 14–19 dienų. Veda 1–3 vadas. Dėl puošnių plunksnų buvo masiškai naikinami, todėl kai kurios rūšys yra nykstančios ir saugomos.
žaliasis kolibris (Colibri thalassinus) maitina jauniklius lizde
Didžiausias kolibris yra patagona (Patagona gigas). Kūno ilgis iki 22 centimetrų. Dažna Pietų Amerikoje. Rusvai žalsva ir tamsiai bronzinė. Kardasnapio kolibrio (Ensifera ensifera) labai ilgas (8–10 cm) kūno ilgio snapas. Ypač spalvingas yra topazinis kolibris (Topaza pella) – šviesiai žalia gerkle, mėlyna galva, raudona apačia su 2 labai ilgomis uodegos plunksnomis. Labai mažas rubininis kolibris (Archilochus colubris) gyvena Šiaurės Amerikoje iki Kanados.
kardasnapis kolibris
rubininis kolibris
a – patagona, b – kardasnapis kolibris, c – topazinis kolibris, d – rubininis kolibris
3102
-patagona; -kolibris; -kolibriai