kolzija (lot. collisio – susidūrimas), litosferos plokščių susidūrimas, kai bent vienos plokštės aktyviajame pakraštyje yra žemyninė pluta. Susiduriant plokštei su žemyninės plutos pakraščiu ir plokštei su vandenyninės plutos pakraščiu, pastaroji nyra po kita (subdukcija), gilumoje prasideda magmatizmas, susidaro granitoidų, dioritoidų intruzijos (batolitai, lakolitai ir kita), paviršiuje – ugnikalnių juostos (pvz., Andai, Kordiljeros). Ant vandenyninės plokštės susiklosčiusios nuosėdinės ir vulkanogeninės storymės gali būti užstumtos ant susidūrusių žemynų pakraščių (obdukcija; Apalačai, Norvegijos kaledonidai). Susidūrusios 2 plokštės su žemyninės plutos pakraščiais suskaldomos tektoninių lūžių, susiraukšlėja, susidaro aukšti raukšliniai luistiniai kalnai (Himalajai, Alpės). Kolizija t. p. vyksta plokštei su žemyninės plutos pakraščiu susidūrus su vulkaninių salų lanku; tada vulkaninių salų lankas priauga prie žemyno (akrecija). Geologinėje praeityje kolizija vyko Uralo, Timano, Norvegijos, Škotijos, Apalačų ir kitose raukšlėtosiose juostose. Dabar formuojasi Alpių, Karpatų, Kaukazo, Himalajų kolizinių kalnų grandinės.
2916