kolzinė nòrma, tarptautinės privatinės teisės norma, nustatanti, kuri teisės sistema ar kurios valstybės teisė turi būti taikoma esant teisės normų kolizijai. Kolizinė norma tiesiogiai teisinio santykio nereguliuoja, tai yra nenustato teisinio santykio subjektų teisių ar pareigų, tik nurodo materialinės teisės sistemą, kurios normos santykį sureguliuoja tiesiogiai. Teisminės institucijos dažniausiai taiko savo valstybės kolizines normas, kurios nurodo taikytiną, galimai kitos valstybės, teisę. Skiriamos kolizinės normos dvi struktūrinės dalys. Viena dalis vadinama nuoroda arba ryšiu, ji nurodo taikytiną teisę, tai yra konkrečios valstybės, kurios teisė turi būti taikoma, vardą arba kriterijus, pagal kuriuos nustatoma valstybė. Kriterijai suformuluojami pagal tam tikros valstybės kolizinės teisės doktriną. Kita kolizinės normos dalis vadinama apimtimi, ji apibrėžia santykį, kuriam taikoma kolizinė norma ir jos nurodoma taikytina teisė. Vienose valstybėse kolizinė teisė yra kodifikuota, tai yra visos arba beveik visos kolizinės normos yra įtvirtintos vienu specialiu įstatymu, kitose valstybėse ši teisės sritis nekodifikuota.
LIETUVOJE ši teisės sritis nėra kodifikuota, kolizines normas įtvirtina įvairūs įstatymai (Civilinis kodeksas, Prekinės laivybos įstatymas, Draudimo įstatymas ir kiti).
137