Kölno architektūra (Kèlno architektūrà). Per II pasaulinį karą Kölnas apgriautas, iki 1985 atstatytas. Senamiesčio centre (Reino kairiajame krante) – stačiakampis gatvių tinklas.
Iki 20 amžiaus
Išliko gubernatoriaus rezidencijos, gyvenamųjų namų, vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių, mūrinių gynybinių sienų su apie 20 bokštų ir apie 10 vartų liekanų (visi 1–4 amžius). 9–12 a. susiformavo spindulinis žiedinis miesto planas.
Romaninės bažnyčios: Švč. Mergelės Marijos Kapitolijuje (7 a. pabaiga, išplėsta 1065), Šv. Pantaleono (10–12 a., išplėsta 16 a. pradžioje–17 a. pradžioje), Šv. Severino (1043–1237, išplėsta 15 a. pabaigoje–16 a.), Šv. Gereono, Šv. Jurgio (abi 11–12 a.), Šv. Apaštalų (11–13 a.), Šv. Uršulės (12 a. pradžia–13 a.), Didžioji Šv. Martyno (1150–1250), Šv. Cecilijos (12 a. antra pusė, dabar Schnütgeno muziejus), Švč. Mergelės Marijos Lyskirchen (1220), Šv. Kuniberto (1247), Šv. Andriejaus (13 amžius).
Gotikinė penkianavė Kölno katedra (pradėta 1248, baigta 1880, 1944 apgriauta, 1956 atstatyta, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1996), virš centrinio altoriaus – relikvijorius (pradėtas 1181, dailininkas Mikalojus Verdenietis, baigtas apie 13 a. 3–4 dešimtmetyje), jame iš Milano 1164 atsiųsti Trijų Karalių (Magi) relikvijos, Švč. Mergelės Marijos koplyčioje – triptikas Trijų Karalių pagarbinimas (apie 1444, dailininkas S. Lochneris). Kitos gotikinės bažnyčios: minoritų (apie 14 a. vidurys) ir kartūzų vienuolynų (1393), Šv. Petro (1530, altorius su P. P. Rubenso paveikslais, 1637). Barokinės bažnyčios: Taikos Karalienės (1643–1716), Švč. Mergelės Marijos (1715), Vargšų (1771). Vėlyvojo klasicizmo stiliaus Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1860, architektas F. A. Stüleris). Iš Štaufenų miesto tvirtovės (1180) išliko kai kurių pilių ir mūrinės gynybinės sienos dalys.
Kölno filharmonija (kairėje, 1986, architektai P. Busmannas, G. Habereris) ir katedra (tolumoje, pradėta 1248, baigta 1880, 1944 apgriauta, 1956 atstatyta)
Vėlyvojo romaninio stiliaus Overstolzų namas (13 a. pirma pusė), gotikinė rotušė (14 a. antra pusė–15 a. pradžia, renesansinis vestibiulis, 1573), Gürzenichų iškilmių ir šokių namas (1447, išplėstas 1954, architektas K. Bandas), arsenalas (1606, dabar Miesto muziejus), Arffo rūmai (1755).
20–21 amžius
20 a. statiniai: Prekybos rūmai (1914, architektas P. Behrensas), Tietzo universalinė parduotuvė (Kaufhof, 1914, architektas W. Kreisas), Bräckerbohm namas (1929, architektas P. Bonatzas), Madonos griuvėsiuose bažnyčia (1950, architektas G. Böhmas), Britų tarybos kultūros instituto (1950), Prancūzų kultūros instituto (1953, abiejų architektas W. Riphahnas) pastatai, Švč. Mergelės Marijos Karalienės bažnyčia (1954, architektas D. Böhmas), Operos ir dramos teatro rūmai (1957, architektas W. Riphahnas), Taikomosios dailės muziejus (1957, architektas R. Schwarzas), Šv. Lauryno bažnyčia (1962, architektas E. Steffanas), koncerno Gerling rotonda (1966, architektas A. Brekeris ir kiti), Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (1970, architektas G. Böhmas), Vokietijos sveikatos draudimo vyriausiosios valdybos pastatas (1970, architektas B. Kraemeris), filharmonija (1986, architektai P. Busmannas, G. Habereris).
Centrinė mečetė Kölne (2017, architektai G. Böhmas, P. Böhmas)
21 a. pradžios raiškesni pastatai: Peek & Cloppenburg parduotuvė (2005, architektūrinė bendrovė Renzo Piano Building Workshop), Kolumbos dailės muziejus (2007, architektas P. Zumthoras), Imanuelio bažnyčia ir evangelikų parapijos centras (2013, architektūrinė bendrovė Sauerbruch Hutton), Centrinė mečetė (2017, architektai G. Böhmas, P. Böhmas).
2271
-Kölnas; -Kelnas