Koło (Kòlas), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į rytus nuo Konino, abipus Wartos upės; apskrities centras.
20 380 gyventojų (2021). Per Koło eina Varšuvos–Poznanės geležinkelis ir plentas. Maisto (mėsos, pieno, malimo, vaisių ir daržovių perdirbimo), statybinių medžiagų, chemijos (plastikinių vamzdžių), keramikos (fajanso, sanitarinių prietaisų) pramonė; abrazyvinių medžiagų ir gaminių, specialių (darbinių ir apsauginių) drabužių gamyba.
Keramikos technikos muziejus (jame yra 17–20 a. keramikos dirbinių), meno galerijos.
Architektūra
Karališkosios gotikinės pilies (1370) griuvėsiai, gotikinė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (15 a. 8 dešimtmetis) su vėlyvosios gotikos (16 a.) ir neogotikine (1863) koplyčiomis. Vėlyvojo baroko bernardinų vienuolyno ansamblis: Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (1782), vienuolyno pastatas (1764). Klasicistinė rotušė (apie 1815 arba 1835–47, architektas H. Marconi) su gotikiniu bokštu (apie 1390, 1987 nugriautas; perstatomas), rūmai (manoma, 18 a.).
Istorija
Įkurtas 13 amžiuje. Miesto teisės nuo 1362. 1410 Didžiosios Lenkijos riteriai čia rinkosi kovai su kryžiuočiais. 15 a.–18 a. pradžioje Didžiosios Lenkijos genenalinių seimelių posėdžių vieta. 16 a. amatų (metalo dirbiniai, gelumbės audimas) ir prekybos centras. 1655 sugriautas švedų, smuko. Nuo 1793 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–15 Varšuvos kunigaikštystei, 1815 atiteko Rusijai (Lenkijos karalystei).
Nuo 19 a. antros pusės žemės ūkio mašinų gamybos ir keramikos pramonės (fajanso fabrikas) centras. Per II pasaulinį karą Koło 1939 bombarduotas vokiečių aviacijos, okupacijos metais prijungtas prie Vokietijos; 1939 dalis žydų nužudyti, dalis ištremti į Generalinę guberniją, likę suvaryti į getą (getas veikė 1940–41; geto gyventojai išvežti į Chełmno nad Nerem mirties stovyklą, į pietryčius nuo Koło).
Apskrities centras (1865–1975 ir nuo 1999).
2271