Kolòčino kultūrà, geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 5–8 a. Seimo ir Desnos baseinuose bei Aukštutinėje Padnieprėje. Pavadinta pagal Koločino gyvenvietę ir piliakalnį (Rečicos rj., Gomelio sr.). Išskyrė E. Simonovičius. Susiklostė iš Kijevo kultūros ir Zarubincų kultūros, veikiant baltiškoms kultūroms (pagal V. Baraną). Kultūrai būdinga piliakalniai slėptuvės su stulpinės konstrukcijos pastatais. Prie jų žmonės kūrė neįtvirtintas gyvenvietes, statė keturkampes pusiau žemines su akmeninėmis krosnimis.
Koločino kultūros gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste (rasta pjautuvų, noragų, lipdytos keramikos, gyvulių kaulų). Keramika – tulpės formos. Mirusieji laidoti sudeginti, urnose ir be jų, kapinynuose (Lebiaže, Kniaževo, Kartamiševo) ir pilkapynuose (aptikta Gomelio sr.). Daugelio archeologų ši kultūra laikoma baltiška (baltai), kai kurie priskiria slavams.