kolònas (gr. kōlon – kūno dalis), antikinės eilėdaros metrinis vienetas, sudarytas iš mažesnių pėdų ir metrų, funkcionuojantis kaip eilutės, periodo ar strofos dalis. Kolonas dažniausiai pasižymi ritminiu ir intonaciniu bendrumu, turi pagrindinį iktą (arsis) greta šalutinių (tezis). Skiriasi ilgumu ir pėdų jungimo būdu. Koloną sudaro tripodija (silabotoninės eilėdaros 3 pėdų eilutė), tetrapodija (4 pėdų), pentapodija (5 pėdų), heksapodija (6 pėdų). Gali būti trochėjinis, jambinis, chorijambinis, daktilinis, anapestinis, jonikinis. Paprasčiausias kolonas sudarytas iš dviejų dipodijų (dvi pėdos, sujungtos į metrą) ar sizigijų (dviejų pėdų sujungimas į aukštesnio rango vienetą), pvz., trochėjinis dimetras, jambinis dimetras ir kiti. Kai kurie kolonai sudaryti iš atskirų vienodų arba neskaidomų pėdų. Kolono trukmė – 16, 18, 25 morų.
2271