kolonatas

kolonãtas (lot. colonatus), žemės naudojimo teisė senovės Romoje. Kolonatas atsirado prasidėjus vergovinės ūkio sistemos nuosmukiui. Stambieji žemvaldžiai, siekdami gauti daugiau naudos, žemę skirstė nedideliais sklypeliais (parcelėmis) ir juos nuomojo bežemiams valstiečiams, plebėjams, laisvę gavusiems vergams. 2 a. pr. Kr.–1 a. po Kr. smulkieji žemės nuomininkai (kolonai) juridiškai buvo laisvi ir ekonomiškai nuo žemės savininkų nepriklausė. Jie mokėjo nuomos mokestį, prekiavo, neretai naudojo vergų darbą. 4–5 a. kolonai teisiškai buvo pritvirtinti prie žemės. Ilgainiui įvairios nuo žemvaldžių priklausančios kaimo gyventojų grupės susiliejo į vieną luomą, esantį tarp vergų ir laisvųjų. Šiam luomui priklausę kolonai buvo vidurinių amžių baudžiauninkų pirmtakai.