Kolorãdas (Colorado), CO, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vidurinės dalies vakaruose.
Plotas 269 600 km2. 5,84 mln. gyventojų (2022).
Centras – Denveris (713 300 gyventojų, 2022); aglomeracijoje 2,69 mln. gyventojų (2020). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Colorado Springsas (486,2), Fort Collinsas (169,2), Pueblo (111,5), Denverio aglomeracijos miestai (Aurora – 393,5, Lakewoodas – 156,1).
Miesto gyventojų 86 % (2020). Gyventojų vidutinis tankis 21,76 žm./km2 (2022; tankiausiai gyvenama vidurinėje dalyje).
Uncompahgre nacionalinio miško kraštovaizdis Kolorado pietvakariuose
Kolorado teritorijos didžiąją dalį užima kalnai ir aukštumos. Paviršiaus vidutinis aukštis 2100 metrų. Kolorado vakarus užima Kolorado plynaukštės dalis, Kolorado vidurį – Uoliniai kalnai (didžiausias aukštis 4399 m, Elberto kalnas), Kolorado rytus – Didžiųjų Lygumų dalis.
Klimatas subtropinis žemyninis. Didžiosiose Lygumose sausio vidutinė temperatūra nuo –4 °C (šiaurėje) iki 1 °C (pietuose), kalnuose atitinkamai nuo –12 °C iki 1 °C, liepos 18–24 °C. Per metus iškrinta 250–500 mm kritulių (daugiausia liepą–rugpjūtį).
Didžiausias ežeras – Grand Lake’as, daugiausia nedidelių ežerų yra kalnuose. Didžiausi tvenkiniai – Johno Martino, Pueblo, Blue Mesos.
Svarbiausios upės: Koloradas, Arkanzasas, Platas, Rio Grande. Didžiosiose Lygumose vyrauja kaštonžemiai, Uoliniuose kalnuose – rudžemiai ir kalkžemiai, vakaruose ir šiaurės vakaruose – pusdykumių gipsažemiai.
Miškai užima 34,6 % Kolorado teritorijos, daugiausia jų yra Kolorado vidurinėje dalyje. Kalnuose auga spygliuočių miškai (daugiausia geltonosios pušys). Kolorado rytuose – prerijos, vakaruose – pusdykumės. Mesa Verdės nacionalinis parkas (pasaulio paveldo vertybė), Uolinių kalnų nacionalinis parkas, 6 gamtos paminklai. Indėnų rezervacijos.
Valstijoje kasama ir apdirbama molibdeno (gavybos centras – Climaxe; II vieta tarp kitų JAV valstijų pagal gavybą), vanadžio (Grand Junctiono, Dove Creeko telkiniai), cinko, alavo rūdos, kasama auksas, sidabras (Ouray, Cripple Creeko, Red Cliffo telkiniai), akmens anglys, soda (III vieta tarp kitų JAV valstijų pagal gavybą), gaunama nafta ir gamtinės dujos.
Svarbi ūkio šaka – energetika; apie pusę elektros energijos gamina anglimis kūrenamos šiluminės elektrinės, apie trečdalį – kūrenamos gamtinėmis dujomis, likusi gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių (2019). Nuo 2010 iki 2019 elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių išaugo 2 kartus.
Lėktuvų, raketų, pramonės mašinų, tiksliųjų prietaisų, kompiuterinės įrangos, puslaidininkių, medicinos instrumentų gamyba, juodosios metalurgijos (Pueblo – plieno), elektronikos, poligrafijos, maisto (alaus, cukraus) pramonė. Grand Junctione, Rifle’yje yra urano sodrinimo įmonių.
Apie 1,3 mln. ha pasėlių dirbtinai drėkinami. Daugiausia auginama kviečiai, kukurūzai, cukriniai runkeliai, liucernos, vaismedžiai (obelys, persikai, slyvos), rožės.
Valstijos vidurinės dalies šiaurėje veisiama galvijai, vakarinėje dalyje – avys, dar arkliai, naminiai paukščiai. Medžioklė. Turizmas; kurortai (Colorado Springsas), žiemos sporto centrai (Vailis, Aspenas, Steamboat Springsas). Per Koloradą eina Sacramento–Omahos transžemyninis geležinkelis; 100 km į vakarus nuo Denverio, per Uolinius kalnus, eina ilgiausias JAV tunelis (2,7 km ilgio). Denverio tarptautinis oro uostas.
Istorija
Nuo 16 a. dabartinę Kolorado teritoriją, kurioje gyveno arapahai, čejenai, jutai ir kitos indėnų gentys, tyrinėjo ispanai. 17–18 a. ją pasidalijo Ispanija ir Prancūzija. 1803 Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su Luiziana nusipirko iš Prancūzijos dabartinio Kolorado rytinę dalį, po 1846–48 karo su Meksika joms atiteko ir vakarinė dalis. Iš pradžių dabartinis Koloradas priklausė Kanzasui.
1858 Denveryje suradus aukso bei 1870 nutiesus geležinkelį labai padaugėjo kolonistų; iki 8 dešimtmečio dėl žemės vyko kovos su indėnais (nugalėti ir perkelti į rezervacijas). 1861 sudaryta Kolorado teritorija. 1876 Koloradas tapo JAV 38 valstija. 19 a. pabaigoje–20 a. imta sparčiau plėtoti kasybą, pramonę, po II pasaulinio karo – turizmą.
Lietuviai
1899–1914 Jungtinių Amerikos Valstijų statistikos duomenimis, į Koloradą atvyko 280 lietuvių. 1914 surašymo duomenimis, 13 šeimų gyveno Lafayette, 12 – Cameo, t. p. Marshallo, Superioro, Louisville’io, Erie, Puritano ir Frederico vietovėse. 1923 apie 70 šeimų gyveno Gleberville’yje ir Denveryje. Ankstyvieji imigrantai dirbo ūkiuose, kasyklose ir prie geležinkelių. Vėliau Denveryje jie dirbo skerdyklose, viešbučiuose, siuvėjais ir kita. Iki I pasaulinio karo veikė Susivienijimo lietuvių Amerikoje kuopos, skautai. Po II pasaulinio karo iš Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklų į Koloradą atvyko apie 100 lietuvių šeimų, daugiausia jų apsigyveno Denveryje. 1960 Kolorade gyveno 899 lietuviai (oficialūs duomenys). 1961 įkurta JAV lietuvių bendruomenės Kolorado apylinkė (1982 turėjo apie 40 narių, nuo 2001 priklauso JAV lietuvių bendruomenės Amerikos kryžkelės apygardai). Kelis dešimtmečius veikė (iki 1978 ir nuo 1980) lituanistinė mokykla. 1976 įsteigta tautinių šokių grupė Rūta. Kolorado lietuvių veiklą suaktyvino po 1990 atvykę nauji emigrantai iš Lietuvos. 21 a. pradžioje vienoje Denverio bažnyčių lietuvių kalba laikomos šv. Mišios, leidžiamas laikraštėlis Žynys. Lietuviai kasmet kartu švenčia Kalėdas, Vasario 16, Kovo 11, Motinos dieną, rengia gegužines, stovyklas.