kolorado vabalas
kolorãdo vãbalas (Leptinotarsa decemlineata), lapgraužių (Chrysomelidae) šeimos vabalas. Kolorado vabalas – pavojingas karantininis bulvių kenkėjas. Kilęs iš Meksikos. Išplito Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, per I pasaulinį karą pateko į Europą. Kūnas 7–16 mm ilgio, geltonai rusvas. Antsparnių siūlė juoda. Išilgai kiekvieno antsparnio eina 5 plačios juodos juostelės, galva, priešnugarėlė ir kūno apačia su juodomis dėmelėmis. Suaugusios lervos būna 15 mm ilgio, nugaros pusė iškili, tartum kuprota, oranžiškai raudona. Galva, priešnugarėlė, kojos ir 2 eilės karpelių kūno šonuose juodos. Kiaušiniai oranžiniai. Vabalai ir lervos graužia bulvių, rečiau kitų bulvinių šeimos augalų (pvz., pomidorų) lapus, stiebus, žiedus. Vabalai žiemoja purioje sausoje dirvoje, 20–30 cm gylyje.
Lietuvoje kolorado vabalas į paviršių išlenda ir pradeda skraidyti gegužės–birželio mėnesiais. Minta bulvių lapais. Kiaušinius deda krūvelėmis lapų apačioje. Patelė deda apie 500 kiaušinių. Lervos fazė trunka apie 30 dienų. Lietuvoje užauga 1 karta (pvz., Ukrainoje užauga 2–3 kartos). Lietuvoje kolorado vabalas pirmą kartą aptiktas 1956 Lazdijų rajone. Auginamos ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo bulvių veislės, kad kolorado vabalai mažiau kenktų. Rudenį bulvienos giliai suariamos. Kai atsiranda daug vabalų ir šiek tiek paaugusių lervų, bulvės purškiamos insekticidais.
kolorado vabalo lerva
474