koloratūra

koloratūrà (it. coloratura – spalvinimas), melodijos pagražinimas virtuoziniais pasažais, melizmomis. Koloratūros būta viduramžių daugiabalsiuose kūriniuose (motetuose, madrigaluose). Iš pradžių koloratūra atlikėjų buvo vartojama savo nuožiūra. 16 a. uždrausta boso partijose. Plačiausiai taikyta 17–19 a. italų kompozitorių operose (buvo svarbiausia arijos dalis). Jose koloratūra sudaryta iš trilių, plataus diapazono pasažų, melodinių šuolių, įvairių motyvų sekvencijų ir kitko. Paplitus improvizacijos menui (ypač 18 a.) dažnai tapdavo priemone dainininkų vokalinei technikai demonstruoti. Vartota ir herojų muzikinei charakteristikai kurti. 20 a. atgijo kai kurių kompozitorių (R. Strausso, A. Bergo) kūryboje kaip svarbi muzikos raiškos priemonė.