kolorimètras (lot. color – spalva + metron – matas), optinis prietaisas objekto spalvai, jos koordinatėms nustatyti, spalvotos medžiagos koncentracijai tirpale matuoti. Būna vizualinis ir fotoelektrinis. Vizualiniu kolorimetru spalva nustatoma lyginant dvi okuliaro regėjimo lauko puses (vienoje matoma tiriamo bandinio spalva, kitoje – 3 pagrindinių spalvų mišinys; visų 3 spalvų intensyvumas filtrais keičiamas tol, kol sumaišyta spalva nesiskiria nuo bandinio spalvos) arba tiriamojo ir etaloninio (žinomos koncentracijos) tirpalų spalvas. Fotoelektriniu kolorimetru automatiškai atrankiaisiais šviesos jutikliais (fotoelementais) objekto šviesos signalai paverčiami elektros signalais; jutiklio išėjimo elektros signalai proporcingi matuojamos spalvos koordinatėms. Šie kolorimetrai dažniausiai yra su kompiuterine duomenų apdorojimo ir pateikimo sistema. Naudojami šviesos šaltinių, atspindinčių paviršių, televizijos ir kino atvaizdų spalvai, vandens kokybei, poligrafijos ir tekstilės produkcijai kontroliuoti, cheminėje analizėje (kolorimetrija), biologijoje, medicinoje (gliukozės, bilirubino, cholesterolio ir kitam kiekiui nustatyti), ląstelėms tirti.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką