koloristika

kolorstika, spalvininkỹstė, mokslas, tiriantis spalvas. Grindžiama fizikos, chemijos, fiziologijos, psichologijos mokslų duomenimis. Remiamasi fizikos žiniomis apie banginę spalvų prigimtį, jų spektro ir maišymo savybes, chemijos duomenimis apie pigmentų ir rišiklių gebėjimą sugerti arba atspindėti spalvas. Ypač didelė reikšmė teikiama regos procesų ir spalvų jutiminio suvokimo analizei, spalvų psichologinio poveikio žmogaus psichikai tyrimams. Koloristikos žinios taikomos architektūros, dizaino, dailės kūriniuose, turi įtakos estetikos teorijoms. Koloristikos pradininkai – I. Newtonas (Optika / Opticks 1704), J. W. Goethe (Mokslas apie spalvas / Zur Farbenlehre 2 dalys 1810). 19–20 amžiuje jų teorijas tobulino V. Kandinskis, P. Klee, plėtojo T. Youngas, H. Helmholtzas, E. Heringas, J. C. Maxwellas.