Paryžiaus Père‑Lachaise’o kapinių kolumbarijus
kolumbãrijus (lot. columbarium – karvelidė), kolumbãriumas, laidojimo statinys arba patalpa su įrengtomis nišomis sudegintų mirusiųjų palaikams urnose (nuo 19 a. ir nedegintų – karstuose) laikyti. Būna dažniausiai mūrinis, betoninis pastatas kapinėse ar šalia krematoriumų arba yra laidojimo statinio (mauzoliejaus, katakombų) dalis. Nišos įrengiamos sienose eile ar keliomis eilėmis. Būna atviros (ankstyvųjų kolumbarijų) arba uždaros, jų angos, palaidojus mirusįjį, uždengiamos antkapinėmis plokštėmis su įrašytu mirusiojo vardu, gimimo ir mirties data. Dažnai kolumbarijus įrengiamas ir bažnyčios požemyje.
Atsirado senovės Romoje, juose 1–2 a. laidoti neturtingieji; nuo 3 a. laidota žemėje. Ankstyvieji kolumbarijai buvo specialus pastatas su pusiau apvalių nišų eilėmis. Vienas seniausių romėnų kolumbarijų (pastatytas 1 a. pr. Kr.) buvo atrastas 1726 netoli Romos, prie Apijaus kelio. 19 a. kolumbarijai vėl imta statyti. Žymūs kolumbarijai yra San Francisco (atidarytas 1898), Vašingtono (atidarytas 1980 Arlingtono kapinėse), Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės katedros Los Andžele, Šv. Mikalojaus bažnyčios Prahoje.
Lietuvoje
Lietuvoje kolumbarijus 19 a. pradžioje įrengtas Bernardinų kapinių Vilniuje sienoje, 21 a. pradžioje – Prisikėlimo bažnyčios Kaune požemiuose. Tuskulėnų rimties parke Vilniuje yra koplyčia-kolumbarijus (2004), skirta sovietinių okupantų teroro aukų atminimui; jame įrengtose kriptose perlaidoti 1944–49 Valstybės saugumo ministerijos sušaudytų 706 asmenų palaikai.
1577
453