Kolumbijos architektūra
Kolùmbijos architektūrà
Iki 16 amžiaus
Ikikolumbiniu laikotarpiu plito vietinių gyventojų indėnų (čibčų) menas (San Agustíno ir Tierradentro archeologinės vietos – pasaulio paveldo vertybės, abi nuo 1995). Buvo įkurta miestų. Išliko akmeninių šventyklų (pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pirma pusė), įtvirtinimų, požeminių mauzoliejų.
16 amžius–19 amžiaus pradžia
Bolívaro aikštė su Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedra (1610, perstatyta 1823) Bogotoje
Nuo 16 a. (Kolumbiją užkariavus ispanams) Kolumbijos architektūrai įtakos turėjo Ispanijos menas, plito kolonijinis stilius. Kolonijiniu laikotarpiu (16 a.–19 a. pradžia) įkurta stačiakampio plano miestų (Cali, 1536, Bogota, 1538, Tunja, 1539), kuriems būdinga prie centrinės aikštės išdėstyti svarbiausi sakraliniai ir visuomeniniai pastatai. Pastatyta įtvirtinimų (La Tenaza Cartagenoje, 1771, inžinierius A. de Arévalo), vienuolynų (Šv. Joakimo vienuolynas Cali, 17 a. antra pusė), vienuolynų bažnyčių (pranciškonų vienuolyno, įkurtas 1702, bažnyčia prie Tunjos, 1733–60, architektas M. P. Caballero), bažnyčių (Veracruzo bažnyčia Medellíne, 1791–1802, architektas J. Ortizas), tradicinių gyvenamųjų namų iš nedegtų (adobos) arba degtų plytų su galerijomis apjuostais atvirais vidiniais kiemais (patijais), akmeniniais portalais.
Pastatų architektūroje vyravo plateresko (Tunjos katedra, 1574), manierizmo (Šv. Ignoto bažnyčia Bogotoje, 1635, architektas J. B. Coluchini), baroko (Inkvizicijos rūmai Cartagenoje, 1706–76, Šv. Dominyko bažnyčia Popayáne, 1750, architektas G. Causí) formos, buvo rokoko (Šv. Pranciškaus bažnyčia Popayáne, 1775–95, architektas A. García, per 1983 žemės drebėjimą apgriauta), mudecharų (Šv. Pranciškaus bažnyčia Cali, 1765, architektas P. de Arroyo, Guadalupės bažnyčia Cartago, 1810, architektas M. Ormuza y Matute) stiliaus apraiškų.
18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje pradėjo plisti klasicizmas (Astronomijos observatorija Bogotoje, 1803, Bogotos katedros perstatymas, 1807–22, abiejų architektas D. de Petrésas).
19 amžiaus antra pusė–20 amžius
sanktuariumas La Lajas Gvaitaros upės tarpeklyje (1916–49)
Paskelbus Kolumbijos nepriklausomybę (1819) jos architektūros raida šiek tiek sulėtėjo. Grįžta prie tradicinių pastatų formų ir vietinių medžiagų (bambuko, pintų nendrių). Tik 19 a. antroje pusėje įkurta naujų miestų (Pereira, 1863, Manizalesas, Jardínas, abu 1864, Calarcá, 1886, Armenia, 1889), plito klasicizmas (Kapitolijus Bogotoje, 1847–1926, architektas T. Reedas, Villa Nueva katedra Medellíne, 1880, architektas Ch. Carré, teatras Colón, architektas P. Cantini, Miesto teatras, architektas M. Santamaría, abu 1885 Bogotoje; šis 1950 nugriautas). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Kolumbijos architektūroje vyravo istorizmas (Teisingumo rūmai Cali, 1924, architektas J. Martensas, Nacionaliniai rūmai Medellíne, 1925, architektas A. Goovaertsas), buvo moderno, art deco stiliaus apraiškų. Šiuo laikotarpiu pastatyta pastatų pagal architektų A. Manrique Martíno (1891–1968), V. Nasi, P. de la Cruzo, M. Rodríguezo, G. Lelarge’s projektus.
R. Uribės Uribės kultūros centras Medellíne (1930, architektas A. Goovaertsas)
Nuo 20 a. 4 dešimtmečio Kolumbijoje iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų plito įvairios modernizmo kryptys. Parengta Bogotos (architektas Le Corbusier, 1949), Medellíno, Tucumáno, Cali (visų architektai P. L. Wieneris, J. L. Sertas, 20 a. 6 dešimtmetis) plėtros planai. Sparčiai statyti gyvenamieji rajonai (D. Restrepo gyvenamasis rajonas, 1939, architektas G. Serrano Camargo), gyvenamųjų namų kvartalai (San Cristóbal, 1963, architektas R. Salmona), daugiabučiai gyvenamieji namai (Residencias El Parque, 1970, architektas R. Salmona; visi Bogotoje). Kiti žymesni pastatai: Ciudad universiteto Inžinerijos fakultetas Bogotoje (1942, architektai L. Rotheris, B. Violis), beisbolo stadionas Cartagenoje (1947, architektas M. G. Solano, inžinierius G. G. Zuleta), Ecopetrol centras (1958, architektai C. C. Tamayo, G. Serrano Camargo, J. G. Pinzónas), Popiežiškojo Ksavero universiteto Slaugos fakultetas (1968, architektas A. Moreno; abu Bogotoje).
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pastatų suprojektavo architektai J. Rueda, E. G. Grau, C. Moralesas, A. Botero, L. E. Reyesas, D. Bermúdezas, R. Salmona ir kiti.
Pasaulio paveldo vertybės
Cartagenos įtvirtinimai, uostas ir kai kurie pastatai (nuo 1984), San Agustíno ir Tierradentro archeologinės vietos, Santa Cruzo de Mompoxo istorinis centras (visi nuo 1995), Andų kelių sistema (nuo 2014).
L: P. Kelemen Baroque and Rococo in Latin America New York 1951; H.-R. Hitchcock Latin American Architecture Since 1945 New York 1966; S. Arango de Jaramillo Historia de la arquitectura en Colombia Bogotá 1989.
Kolumbijos kultūra
Kolumbijos konstitucinė santvarka
Kolumbijos partijos ir profsąjungos
Kolumbijos ginkluotosios pajėgos