Kolùmbijos gamtà
Kolumbijos gamtinis žemėlapis
Krantai
Kolumbijos krantai vingiuoti, yra įlankų (šiaurėje – Urabos ir Morrosquillo, vakaruose – Tumaco, Buenaventuros, Tibugos, Cupicos), šiaurės rytuose – Guajiros pusiasalis. Kranto linijos ilgis 3208 km (Karibų jūros – 1760 km, Ramiojo vandenyno – 1448 kilometrai). Kolumbijai priklauso San Andréso, Providencijos salos Karibų jūroje, Gorgonos, Malpelo sala ir kitos mažesnės salos Ramiajame vandenyne. Gallinaso kyšulys Guajiros pusiasalyje – šiauriausias Pietų Amerikoje taškas.
Reljefas
Kolumbijos vakarus ir vidurinę dalį užima Šiaurės vakarų Andų kalnai; susideda iš Vakarų Kordiljeros, Centrinės Kordiljeros ir Rytų Kordiljeros kalnų grandinių. Kalnagūbrius skiria plačios įdubos bei Magdalenos ir Caucos upių slėniai.
Kolumbijos kraštovaizdis (Nariño departamentas)
Centrinėje Kordiljeroje yra užgesę Huilos (5750 m) ir Tolimos ugnikalnis (5616 m) bei veikiantis Galeraso ugnikalnis. Šalies šiaurėje yra izoliuoti Sierra Nevada de Santa Martos kalnai su aukščiausia Kolumbijos viršūne (Kristupo Kolumbo viršūnė, 5775 metrai). Kolumbijos vakaruose – žemumų juosta, palei Ramųjį vandenyną – pakrantės žemumos (į šiaurę nuo jų – žemuma, užimanti Atrato–San Juano tektoninę įdubą). Kolumbijos šiaurės vakaruose yra Karibų jūros pakrantės žemumos, daug kur pelkėtos (ypač Magdalenos ir Caucos žemupiuose). Rytuose – plynaukštė (joje yra pavienių iki 869 m aukščio masyvų), iš šiaurės, rytų ir pietų apjuosta Orinoco žemumos ir Amazonės žemumos. Rytų Kordiljeros pietinėje dalyje, Magdalenos upės slėnyje, Centrinės Kordiljeros vidurinėje dalyje yra karstinių reljefo formų ir karstinių urvų (ilgiausia – Hermosuros urvų sistema, giliausias – Hoyo del Airės urvas).
Klimatas
Kolumbija yra ekvatorinio ir subtropinio klimato juostoje. Ramiojo vandenyno pakrantėje ir į rytus nuo Šiaurės vakarų Andų aukščiausia metinė temperatūra 28–32 °C, žemiausia – 20–24 °C, Magdalenos upės slėnyje ir Karibų jūros žemumoje atitinkamai daugiau kaip 32 °C ir 20–24 °C. Kalnuose vertikalusis klimato zoniškumas – aukščiausia metinė temperatūra nuo mažiau kaip 8 °C (aukštikalnėse) iki 28 °C (žemutiniuose šlaituose), žemiausia metinė temperatūra atitinkamai mažiau kaip 0 °C ir 20 °C. Ramiojo vandenyno pakrantėje per metus iškrinta 3000–9000 mm (kai kur daugiau kaip 10 000 mm) kritulių, Amazonės žemumoje – 3000–5000 mm, Orinoco žemumoje – 2000–3000 milimetrų. Mažiausiai kritulių iškrinta Karibų jūros pakrantės žemumoje (1000–1500 mm) ir Guajiros pusiasalyje (iki 500 milimetrų). Kalnuose iškrinta 1000–2000 mm (Rytų Kordiljerų aukštikalnėse 500–1000 mm) kritulių per metus.
Iníridos upė (krante Mavicure kalnas)
Iníridos upė
Vidaus vandenys
92 % upių priklauso Atlanto vandenyno, iš jų 50 % – Karibų jūros baseinui. Upių tinklas labai tankus. Į Karibų jūrą teka ilgiausia Kolumbijos upė – Magdalena, t. p. Atrato, Sinu. Iš Rytų Kordiljeros išteka daug Orinoco (Meta, Vichada, Guaviare) ir Amazonės (Caquetá ir Putumayo) intakų. Vakarų Kordiljeros ir Serranía de Baudó kalnų grandinės skiria Ramiojo ir Atlanto vandenynų baseinus. Iš Vakarų Kordiljerų teka San Juanas, Patía. Didelių ežerų nedaug. Daugiausia yra upinių ežerų (Magdalenos ir Caucos žemupių slėniuose). Kalnuose yra ledyninės kilmės ežerų. Upių slėniuose ir pakrantėse daug pelkių (didžiausia – Ciénaga Grande de Santa Marta, netoli Magdalenos žiočių).
Dirvožemiai
Ramiojo vandenyno pakrantės žemumose, t. p. Šiaurės Kordiljerų priekalniuose (iki 1000 m aukščio) vyrauja geležaliumžemiai, Kolumbijos šiaurėje – geltonžemiai ir blizgažemiai. Kalnų ir upių slėnius dengia salpžemiai. Andų kalnuose vyrauja rudžemiai ir vulkanžemiai, tarpukalnių įdubose – derlingi kalciažemiai, Kolumbijos rytuose (plokščiakalnyje ir žemumose) – geležaliumžemiai ir rūgštžemiai.
Augalija
Miškai užima 49 % Kolumbijos teritorijos. Šalies rytinėje dalyje ir vakarinėje pakrantėje auga drėgnieji atogrąžų miškai. 2500–2800 m aukštyje – kalnų atogrąžų miškai. Karibų jūros pakrantėje ir tarpukalnių įdubose – mangrovės, kokosai, spygliuočiai, Orinoco žemumoje – drėgnųjų savanų aukštaūgės lianos. Kolumbijos šiaurės rytuose auga kserofitiniai krūmai ir kaktusai. Šiaurės Andams aukščiau miškų linijos būdinga paramo tipo augalija.
Gyvūnija
Kolumbijoje yra 1821 paukščių, 623 varliagyvių, 467 žinduolių, 518 roplių ir 3200 žuvų rūšių (apie 10 % pasaulio rūšių, iš jų apie 18 % – endeminės). Žinduoliai: beždžionės, taurieji elniai, jaguarai, pumos, pekariai, šarvuočiai, tapyrai, tinginiai. Paukščiai – kondorai, grifai, tukanai, papūgos, gervės, gandrai, kolibriai. Ropliai – aligatoriai, krokodilai, daug gyvačių rūšių. Gėlavandenės žuvys: šamai, elektriniai unguriai ir kitos.
Aplinkos apsauga
Saugoma apie 11 % Kolumbijos teritorijos. Yra 43 nacionaliniai parkai, kuriuose saugoma vulkaniniai masyvai, pelkės, atogrąžų miškai. Didžiausi nacionaliniai parkai: Amacayacu, El Tuparro, Sierra de la Macarenos, Sierra Nevada de Santa Martos, Nevado del Huilos.
Los Katíoso nacionalinis parkas (1994), Malpelo faunos ir floros rezervatas (2006), Chiribiquete nacionalinis parkas (2018) – įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 11 Ramsaro konvencijos (Kolumbijoje įsigaliojo 1998) saugomų vietovių (plotas 9364,42 km2; 2022).
Kolumbijos konstitucinė santvarka
Kolumbijos partijos ir profsąjungos
Kolumbijos ginkluotosios pajėgos