Kolùmbijos gyvéntojai. Apie 62 % Kolumbijos gyventojų yra metisai, apie 22 % – baltaodžiai, 6,8 % – mulatai, 4 % – juodaodžiai, 2 % – sambai (juodaodžių ir indėnų mišrių santuokų palikuoniai), 1 % – indėnai. Dauguma indėnų gyvena šalies pietuose. Valstybinė kalba – ispanų. 79 % gyventojų išpažįsta katalikybę. Yra kitų krikščioniškų bendruomenių, judėjų, tradicinių religijų išpažinėjų (2014). Nuo 1973 (20,7 mln.) iki 2018 (48,3 mln.) dėl didelio natūraliojo gyventojų prieaugio (1974 – 34 ‰, 2005 – 15 ‰) šalies gyventojų skaičius padidėjo dvigubai. 23,2 % Kolumbijos gyventojų yra iki 15 m., 66,8 % –15–65 metų (2019). Vyrų buvo 49 %, moterų – 51 %. 7,3 % suaugusiųjų neraštingi (vyrų – 7,2 %, moterų – 7,4 %). Gyvenimo vidutinė trukmė 76,6 m. (vyrų – 73,5 m., moterų – 80 metų).
Bogota
20 a. antroje pusėje prasidėjo gyventojų migracija; daugiausia gyventojų išvyko į Venesuelą (dažniausiai buvo vykstama dirbti į naftos gavybos ir perdirbimo įmones) ir Jungtines Amerikos Valstijas, į Kolumbiją atvyko daug europiečių, libaniečių, sirų, kinų, japonų. Kolumbijai būdinga vidinė gyventojų migracija (iš kaimų į miestus, t. p. iš kalnuotų regionų į Karibų pajūrio žemumą). Gyventojų vidutinis tankis 38,2 žm./km2. Tankiausiai gyvenama Andų kalnų regione, ypač – Magdalenos ir Caucos upių slėniuose, bei Karibų jūros pakrantėje (čia susitelkę apie 3/4 Kolumbijos gyventojų), rečiausiai – šalies rytinėje dalyje, kuri užima apie 1/2 Kolumbijos teritorijos (apie 3 % šalies gyventojų). Miesto gyventojų 81,4 % (2020). 2017 bedarbiai sudarė 9,3 % ekonomiškai aktyvių gyventojų.
viena Bogotos gatvių
https://s.vle.lt/diagramos/66.html
1
*tūkstančiui kūdikių
**2004
2
skliaustuose nurodytas aglomeracijos gyventojų skaičius
*priklauso Medellíno aglomeracijai
Kolumbijos dirbančių gyventojų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos sritis (2003)
Kolumbijos konstitucinė santvarka
Kolumbijos partijos ir profesinės sąjungos
Kolumbijos ginkluotosios pajėgos