Kolùmbijos knas. Pirmuosius dokumentinius vaizdus Kolumbijoje 1905 nufilmavo prancūzų operatoriai. Prie Kolumbijos kinematografijos susiklostymo daug prisidėjo italų kilmės prodiuseris ir režisierius V. Di Domenico, kuris savo kino bendrovėje sukūrė dokumentinių filmų, buvo pirmųjų melodramų ir folklorinių komedijų (Aura, arba Žibuoklės / Aura o las violetas 1924, su režisieriumi P. Moreno Garzónu) prodiuseris ir vienas režisierių. Veikė režisieriaus A. Acevedo kino bendrovė, kurioje 1924–48 kurta Kolumbijos kino kronika. Vienas populiariausių 3 dešimtmečio vaidybinių filmų buvo romantinė melodrama Marija (1922, pagal J. Isaacsą, režisieriai M. Calvo Olmedo, A. Del Diestro, 1885–1951). Kolumbijos nebyliojo kino filmuose ryšku Holivudo, sainetės įtaka. Kino raidą stabdė konkurencija su Jungtinių Amerikos Valstijų kino pramone; Jungtinių Amerikos Valstijų filmai vyravo Kolumbijoje. 1941 sukurtas pirmas garsinis vaidybinis filmas Slėnio gėlės (Flores del valle, režisierius M. Calvo Olmedo). 5–6 dešimtmetyje vyravo muzikinės komedijos ir egzotiškos melodramos. Buvo sukuriama po 1–2 vaidybinius filmus per metus. 1954 rašytojas G. García Márquezas (su kitais) sukūrė eksperimentinį siurrealistinį filmą Mėlynasis omaras (La langosta azul 1954). Neorealistinio kino bruožų yra režisierių J. M. Arzuagos (1929–87; Akmens šaknys / Raices de piedra 1962), J. Luzardo (g. 1938) filmuose. Politinės ir socialinės problemos keliamos režisierių C. Álvarezo, J. Silvos (1941–88) ir M. Rodríguez dokumentiniuose filmuose. Vaidybinio kino raida paspartėjo 1978 Bogotoje įsteigus Kinematografijos rėmimo fondą (veikė iki 1992). Sukurta istorinių (Kondorai nelaidoja kasdien / Cóndores no entierran todos los días 1984, režisierius F. Nordenas, g. 1929), metaforiškų filosofinių (Tavo kūno kūnas / Carne de tu carne 1983, Araukaimos namai / La mansión de Araucaima 1986, abiejų režisierius C. Mayolo, 1945–2007, Metas mirti / Tiempo de morir 1985, pagal G. Garcíją Márquezą, režisierius J. A. Triana, g. 1942) filmų, satyrinių komedijų (Dvikovos būdai / Técnicas de duelo 1987, režisierius S. Cabrera, g. 1950). Magiškojo realizmo bruožai, folkloro stilizacija būdinga režisieriaus L. F. Pacho Bottíjos filmui Akordeonininko vestuvės (La boda del acordeonista 1986). Išsiskyrė režisieriaus V. M. Gavirijos (g. 1955) šiuolaikinės tematikos filmas Rodrigas D.: Be ateities (Rodrigo D.: No futuro 1988), realistiškai vaizduojantis jaunų narkomanų gyvenimą. Nusikalstamumo, korupcijos problemos keliamos filmuose Sraigės strategija (La estrategia del caracol 1993, režisierius S. Cabrera) ir Žmonės Visatoje (La gente de la Universal 1993, režisierius F. Aljure), jiems būdinga ironija, satyra, socialinė kritika. Dokumentinių filmų sukūrė režisierius L. Ospina (g. 1949). Žymesni 20 a. pabaigos–21 a. pradžios filmai: Rožių pardavėja (La vendedora de rosas 1998, režisierius V. Gaviria), Diastolė ir sistolė: Širdies judesiai (Diástole y sistole: Los movimientos del corazón 2001, režisierius H. Trampetero, g. 1971), Nematomi vaikai (Los niños invisibles 2001, režisierius L. Duque Naranjo, g. 1943), Bolívaras – tai aš (Bolívar soy yo 2002, režisierius J. A. Triana). Vyrauja bendros gamybos filmai, dažniausiai su Ispanija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuriami serialai. Kinematografininkai rengiami Kolumbijos nacionalinio universiteto Kino ir televizijos mokykloje (įsteigta 1988) Bogotoje. Rengiami tarptautiniai kino festivaliai Cartagenoje (nuo 1960), Bogotoje (nuo 1984).
Kolumbijos kultūra
Kolumbijos konstitucinė santvarka
Kolumbijos partijos ir profsąjungos
Kolumbijos ginkluotosios pajėgos