Kolùmbijos lietùviai
Pirmieji lietuviai, atvykę į Kolumbiją, buvo tėvai saleziečiai, prieš pat II pasaulinį karą apsigyvenę Bogotoje (Bogotos lietuviai). 1946 jie su keliais lietuviais pasauliečiais įkūrė Lietuvių katalikų komitetą karo aukoms (pirmininkas S. Sirutis), turėjo skyrių Medellíne. Komitetas susisiekė su lietuviais Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklose, išrūpino jiems vizas apsigyventi Kolumbijoje (nuo 1948), stengėsi atvykusiuosius įdarbinti ir apgyvendinti (kartu su lietuvių inicijuotu įtakingu Kolumbiečių katalikų komitetu pabėgėliams). 1948–53 į Kolumbiją atvyko daugiau kaip 850 lietuvių, dauguma jų (apie 500) apsigyveno Bogotoje, mažiau (apie 350) – Medellíne, t. p. Barancabermejoje, Barranquilloje, Bucaramangoje, Cali (daugiausia ūkininkai), Tunjoje, Villavicencio ir kitur. Komitetas suorganizavo lietuviškas pamaldas Bogotoje ir Medellíne.
lietuvių suvažiavimo Kolumbijoje, Bogotoje, dalyviai prie S. Bolívaro paminklo (1953)
1949 Bogotoje įkurta Kolumbijos lietuvių bendruomenė, įsteigta jos apylinkė Medellíne. Bendruomenė kūrė chorus, vėliau lituanistines mokyklas, rengė lietuvių tautinių ir religinių švenčių minėjimą. 1951 Medellíne įsikūrė Lietuvių moterų savišalpos draugija, 1954 – Lietuvių rezistencinės santarvės skyrius. 1953 Bogotoje atidaryti Lietuvių namai, 1955 įsikūrė Lietuvių katalikių moterų draugija. Kolumbijoje kurį laiką ėjo neperiodinis laikraštis Tėvynės aidas (Bogotoje, 1953–54) ir Kolumbijos lietuvis (Medellíne).
Iki 20 a. 7 dešimtmečio pabaigos daugelis lietuvių iš Kolumbijos išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Australiją ir Venesuelą; lietuviška veikla apmirė. Siekiant ją gaivinti įsteigtas Kolumbijos lietuvių kultūros fondas (vadovai kunigai Stasys Matutis ir Vaclovas Dubinskas, išlaikė lietuvišką radijo valandėlę), sujungtos Medellíno, Cali ir Barranquillos lietuvių bendruomenės (apie 100 žmonių). 1976 Medellíne surengtos Kolumbijos lietuvių dienos ir jaunimo stovykla. 1980 per Bogotos lietuvių surengtą Kultūros savaitę vėl išrinkta Kolumbijos lietuvių bendruomenės valdyba (2024 pirmininkė Saulė Karanauskas).
20 a. 9 dešimtmečio antroje pusėje lietuviška veikla vėl nutrūko, apie 2000 pradėta gaivinti. 2003 Kolumbijoje (Bogotoje, Medellíne, Cali, Barranquilloje, Villavicencio) dar gyveno apie 250 lietuvių.
2271
Kolumbijos konstitucinė santvarka
Kolumbijos partijos ir profesinės sąjungos
Kolumbijos ginkluotosios pajėgos