Kolùmbijos mùzika
Indėnų muzika
Žinių apie Kolumbijos indėnų muziką yra ispanų kronikose. Jose minima karo muzika. Dainuodami indėnai švęsdavo pergalę. Dainoms pritardavo įvairiais trimitais, jūros kriauklėmis, fleitomis, ragais. Laidotuvių giesmėse būdavo apdainuojami velionio žygdarbiai, narsa. Darbų pabaigtuvėse būta masinių šokių ir dainų. Buvo paplitę nendrių, medžio, kaulo Pano fleitos, bambuko ir palmių trimitai, rageliai, jūros kriauklės (be angų ir su angomis įvairaus aukščio garsams išgauti), barškučiai ir daugybė būgnų.
Ispanų užkariavimai (16 a.) sulėtino Kolumbijos indėnų muzikos plėtrą. Iš dalies tą muziką išstūmė arba asimiliavo ispanų muzika, iš dalies ji pakito dėl Europos muzikos elementų įtakos.
Metisų muzika
Kolumbijos folkloro ansamblis per tarptautinio folkloro festivalio Varnoje atidarymą (2017)
Kolumbijos metisų muzikai įtakos turėjo įvairios muzikinės kultūros, daugiausia ispanų ir afrikiečių (kai kurie mokslininkai mano buvus arabų ir žydų įtakos); jos susiliejo su vietiniais muzikos elementais. Būdingiausias dainuojamojo šokio žanras – judrus porinis šokis bambukas, panašus į ispanų sarabandą arba fandangą. Jame susipynę afrikiečių, ispanų ir indėnų muzikos elementai. Tai meilės pantomima. Akompanuojama dažniausiai tiplu (ispanų gitaros vietinė atmaina). Paplitę šokiai gvabina, torbeljinas, pasiljas. Gvabina – judrus šokis ir daina, jis lanksčios melodikos, kintančio metro, su sinkopišku instrumentiniu pritarimu (afrikiečių poliritmijos įtaka). Torbeljino choreografija ir melodika panaši į gvabinos. Pasiljas – europietiškojo valso atmaina.
Profesionaliosios muzikos raida 16 amžiuje–19 amžiaus antroje pusėje
Naujosios Granados (dabar Kolumbija) profesionaliosios muzikos pradžia laikomi 1537, kai į Cartageną atvyko ispanų misionierius, vargonininkas ir teoretikas J. P. Materano. Žymiausias 16 a. kompozitorius G. F. Hidalgo (į Bogotą atvyko 1584). Buvo Bogotos katedros kapelmeisteris, išliko jo sukurtų 10 psalmių, 3 Salve Regina, 9 Magnificat. Bogotos katedra visą šimtmetį buvo Kolumbijos bažnytinės muzikos centras. 17–18 a. bažnytinę muziką kūrė J. de Cascante, žymiausias to meto kompozitorius J. de Herrera y Chumacero (1665–1738; išliko jo 6 mišios, kūriniai pagal lotyniškus tekstus, lamentacijos, psalmės, viljansikos).
19 a. pirmoje pusėje išgarsėjo kompozitoriai J. de Diosas Torresas, N. Quevedo Rachadellis (1803–74), kompozitorius ir dirigentas J. A. de Velasco (m. 1859; vienas pirmųjų pradėjo propaguoti J. Haydno, L. van Beethoveno ir W. A. Mozarto muziką). 1847 kompozitorius E. Price’as (1819–63) Bogotoje įkūrė Filharmonijos draugiją (veikė iki 1857). Nuo 1848 iki 19 a. pabaigos Kolumbijoje dažnai gastroliavo italų operos trupės. 19 a. antros pusės žymiausi Kolumbijos kompozitoriai – J. Quevedo Arévalo (1829–97; daugiausia kūrė bažnytinę muziką) ir J. M. Ponce de Leónas (1845 ar 1846–82; Ch. Gounod ir A. Thomas mokinys). Jis sukūrė pirmąsias nacionalines operas Estera (Esther 1874) ir Florinda (1880), Requiem (1880), Bolívaro apoteozę (Apoteósis de Bolívar) ir Simfoniją kolumbiečių temomis (Sinfonía sobre temas Colombianos, abu 1881) orkestrui.
liaudies šokių grupė Bogotos gatvėje prieš pasirodymą
Muzika 19 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus pradžioje
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje susiklostė nacionalinė kompozicijos mokykla. Jos kompozitoriai savo kūrybą grindė folkloru. Šiai mokyklai priklausė kompozitoriai A. Martínezas Montoya, S. Cifuentesas (1870–1932), E. Murillo (1880–1942), J. B. Silva (g. 1884) ir kiti. 1882 Bogotoje įsteigta Nacionalinė muzikos akademija. 1910 žymiausias Kolumbijos kompozitorius G. Uribe-Holguínas (g. 1880) ją pertvarkė į Nacionalinę konservatoriją, joje įsteigė Simfoninių koncertų draugiją, simfoninį orkestrą (1910–35 jis vadovavo konservatorijai ir draugijai, 1942–70 – konservatorijai). 1936 kompozitorius ir dirigentas G. Espinosa (g. 1905) iš konservatorijos orkestro sudarė Nacionalinį simfoninį orkestrą. Bogotoje veikia operos teatras. 20 a. kompozitoriai: A. Martínezas Montoya (1869–1933), S. Cifuentesas, A. M. Valencia (1902–52), J. B. Silva, D. Zamudio (1887–1952), J. R. Contrerasas (g. 1894), G. Uribe-Holguínas (g. 1880), G. Espinosa (g. 1905), C. Posada-Amadoras (g. 1908), A. Mejía (g. 1909), R. Pineda-Duque (g. 1910), P. Gonzálezas-Zuleta (g. 1920), L. A. Escobaras (g. 1925), B. E. Atehortúa (g. 1933), J. Nova (g. 1938), M. A. Venegasas, A. A. Guerrero. 21 a. pradžios žymesni kompozitoriai: Francisco Zumaque (g. 1945), Alba Lucía Potes Cortés (g. 1954), Roberto McCauslandas Dieppa (g. 1959), Adolfo Acosta (g. 1970), Juanas Carlosas Vasquezas (g. 1986).
L: J. I. Escobar Historia de la música Colombia Bogotá 1975; L. J. Ocampo Música y folclor de Colombia Bogotá 1984.
1915
Kolumbijos kultūra
Kolumbijos konstitucinė santvarka
Kolumbijos partijos ir profsąjungos
Kolumbijos ginkluotosios pajėgos