Kolùmbijos tradcinė mùzika „vallenato“ kilusi 19 a. iš Šiaurės Kolumbijos tradicinės kultūros formų, Magdalenos Grande regiono galvijų augintojų dainų ir vergų iš Afrikos darbo dainų susiliejimo su tradiciniais Santa Marta Sierra Nevados čiabuvių šokio ritmais. Į šią tradiciją t. p. įsipynusi ispanų poezija ir iš Europos kilę instrumentai. Vallenato muzika – šio regiono kultūrinės tapatybės ženklas. Ji 2015 įrašyta į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo, kuriam reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašą.
vallenato muzikos festivalis
Tradicinės vallenato muzikos lyrikoje interpretuojamas pasaulis, pasakojamose istorijose susipina tikrovė ir fantazija. Atliekamos dainos nostalgiškos, džiaugsmingos, sarkastiškos ar kupinos humoro. Tradiciniai vallenato muzikos instrumentai: rankomis mušamas mažas afrikietiškas būgnelis caja, vieliniu šepetėliu braukoma medinė rantyta lazdelė quacharaca ir europietiškos kilmės akordeonas. Tradicinė vallenato muzika turi keturis skirtingai būgnu mušamus ritmus, vadinamąsias arijas: paseo, son, merengue ir puya. Ši muzika būdavo atliekama vallenato muzikos festivaliuose, ypač parrandas šventėse, kuriose susitikdavo draugai ir ištisos šeimos. Viena svarbiausių erdvių, kuriose ši tradicija reiškėsi – Magdalenos Grande regione rengti konkursai, skirti skirtingiems vallenato muzikos ritmams (vadinamosioms arijoms) išsaugoti.
21 a. pradžioje parrandas šventės dėl valdžios suvaržymų nebėra rengiamos, tradicija nukentėjo ir dėl narkotikų kylančių ginkluotų konfliktų. Vallenato muzikantai, kuriuos anksčiau buvo galima dažnai sutikti keliaujančius mulais iš miesto į miestą ir kuriančius eiles apie gamtos grožį, meilę, geresnio gyvenimo lūkestį, negarbingus politikus, visuomenės ydas, retai tesutinkami. Vallenato muzikos dabar mokoma specializuotose vallenato muzikos mokyklose.
3209