Kolùmbijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Kolumbijos tradicinė ūkio šaka yra žemės ūkis, jo reikšmė nuo 20 a. pabaigos mažėja (1996 žemės ūkis sukūrė 20 % BVP, 2003 – 14 %). Sparčiai plėtojama paslaugų ir administravimo sfera (1990–2003 paslaugų ir administravimo dalis BVP kasmet padidėdavo 3,4 %). Nuo 1990 vykdomos reformos sukūrė palankias sąlygas vietinėms privačioms įmonėms ir užsienio investuotojams (ypač energetikos srityje), nulėmė naujų naftos ir dujų telkinių atradimą. 1990–2003 BVP kasmet padidėdavo 2,4 % (2003 – 3,7 %).
2000 BVP sudarė 77,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 255,6 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1887 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 6233 JAV doleriai). Užsienio skola – 38,2 mlrd. JAV dolerių (2003).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Kolumbijos BVP sudarė 314,323 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 866,076 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1495 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 16 894 JAV dolerių). Infliacija – 10,48 % (2023 10).
https://s.vle.lt/diagramos/342.html
Pramonė
Kolumbijos svarbiausia naudingoji iškasena yra nafta (ištekliai 1,4 mlrd. barelių; 21 a. pradžioje). Didžioji dalis naftos gaunama Cusianos ir Cupiaguos baseinuose (apie 200 km į rytus nuo Bogotos), Magdalenos upės slėnyje, Karibų jūros pakrantėje.
Kolumbija užima pirmąją vietą Lotynų Amerikoje pagal akmens anglių išteklius (7,4 mlrd. tonų, 21 a. pradžioje). Daugiausia akmens anglių iškasama La Guajiros ir Césaro departamentuose; Guajiros pusiasalyje yra didžiausia pasaulyje akmens anglių atviroji kasykla. Kolumbija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal smaragdų (kasami daugiausia Vakarų Kordiljeros sedimentaciniame baseine – Boyacá ir Cundinamarcos departamentai), pirmąją vietą Lotynų Amerikoje pagal platinos (Chocó departamentas), antrąją vietą po Brazilijos – pagal aukso (Antioquijos departamentas) gavybą. Gaunamos gamtinės dujos, kasama geležies rūda (Boyacá departamentas), cinkas ir varis (Chocó departamentas), nikelis (Córdobos departamentas), kaolinas (Caucos Slėnio departamentas), sidabras (Antioquijos departamentas) ir druska. Kolumbijoje dar gaunama statybinių medžiagų žaliava (kalcitas, dolomitas, klintis, marmuras, smėlis).
atvira anglių kasykla El Cerrejóne (La Guajiros departamentas) yra didžiausia tokio tipo kasykla Lotynų Amerikoje ir viena didžiausių pasaulyje (užima 690 km2)
Bendra elektrinių galia 12,8 GW (21 a. pradžia). 2003 pagaminta 42,9 mlrd. kWh elektros energijos. 73 % elektros energijos gamina hidroelektrinės (jų daugiausia Kolumbijos šiaurės vakaruose), 26 % – šiluminės elektrinės (kūrenamos nafta ir gamtinėmis dujomis), 1 % – elektrinės, naudojančios saulės, vėjo, geoterminę energiją.
1
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – naftos perdirbimas, tekstilės (vilnos, medvilnės) ir siuvimo (svarbiausias centras – Medellínas), taip pat maisto (kavos, cukraus, mėsos, tabako, gėrimų), odos ir avalynės, chemijos (farmacijos, kosmetikos, dirbtinių trąšų, gumos techninių gaminių) pramonė. Yra juodosios ir spalvotosios metalurgijos, automobilių (bendrovių Mazda Motor Corporation, Renault filialai) ir motociklų (bendrovių Yamaha, Suzuki Motor Corporation, Kawasaki filialai) surinkimo, elektrotechnikos, statybinių medžiagų (cemento) pramonės įmonių. Sparčiai plėtojama naftos perdirbimo pramonė; didžiausios įmonės yra Barrancabermejoje (perdirba 74 % visos naftos) ir Cartagenoje (apie 25 %). Daugiausia apdirbamosios pramonės įmonių yra Bogotoje, Medellíne, Cali, Barranquilloje ir Bucaramangoje.
naftos perdirbimo įmonė Barrancabermejoje (Magdalenos departamentas)
Kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose svarbią reikšmę turi tradiciniai amatai: keramika, odos ir tekstilės gaminiai, aukso ir sidabro papuošalų gamyba.
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 33 % Kolumbijos teritorijos. 29 % sudaro pievos ir ganyklos, 4 % – dirbamoji žemė; drėkinama apie 5150 km2.
Svarbiausi eksportinės reikšmės augalai – kavamedžiai; jie auginami daugiausia Kolumbijos šiaurinėje (Antioquijos departamentas) ir pietvakarinėje (Tolimos, Caldaso, Caucos Slėnio, Cundinamarcos, Caucos ir Huilos departamentai) dalyje. Kolumbija užima antrąją vietą pasaulyje pagal kavos (po Brazilijos) gamybą (12 % pasaulio kavos produkcijos); 21 a. pradžioje kava sudarė 29 % Kolumbijos žemės ūkio produktų eksporto. Eksportui taip pat auginama bananai (daugiausia Karibų jūros pakrantėje), cukranendrės (Caucos Slėnio departamentas), kakavmedžiai, vilnamedžiai, tabakas, sezamai ir arachiai. Kolumbija užima antrąją vietą pasaulyje (po Nyderlandų) pagal gėlių, daugiausia gvazdikų, rožių ir chrizantemų, eksportą; gėlės auginamos Bogotos apylinkėse. Vietinėms reikmėms daugiausia auginama kukurūzai, ryžiai, bulvės, maniokai, valgomieji batatai, sorgai, kviečiai, miežiai.
bananų plantacija Kolumbijoje
Gyvulininkystės svarbiausia šaka – galvijininkystė. Mėsiniai galvijai daugiausia veisiami Kolumbijos rytinėje dalyje (apie 80 % visų galvijų) ir Magdalenos upės slėnyje, pieniniai galvijai – didelių miestų apylinkėse. Kiaulės veisiamos daugiausia Antioquijos, Córdobos ir Cundinamarcos, arkliai – Antioquijos ir Cundinamarcos, avys – La Guajiros, Boyacá, Nariño ir Cundinamarcos departamentuose.
3
4
5
Kertamas miškas (daugiausia Kolumbijos šiaurėje). Didžiausią eksportinę reikšmę turi vertingiausių rūšių medžiai: raudonmedžiai, palisandramedžiai. 2003 paruošta apie 10 mln. m3 medienos.
Žvejyba menkai išplėtota. Gaudomi krokodilai (585 000 krokodilų per metus). Žuvivaisa. Žvejybos svarbiausi uostai: Buenaventura ir Tumaco.
Turizmas
paplūdimys Cartagenoje
Daugiausia turistų atvyksta iš JAV (27,6 % visų užsienio turistų, 21 a. pradžioje), Venesuelos (11,7 %), Ekvadoro (9,8 %). Svarbiausi turistiniai objektai: Karibų pakrantės kurortai (Santa Marta, Cartagena, Barranquilla, taip pat San Andréso sala), didieji miestai (Bogota, Medellínas, Cali), nacionaliniai parkai, istorijos paminklai.
Transportas
Automobilių kelių – 110 000 km, iš jų su kieta danga 26 000 km (21 a. pradžioje). Per Kolumbiją eina Panamerikos plento ruožas Kitas (Ekvadoras)–Cartagena; kiti svarbesni plentai – Bogota–Cúcuta, Santa Marta–Bucaramanga–Cúcuta. Geležinkelių yra 3304 km; pervežama daugiausia kava, bananai, anglys.
Vidaus vandens kelių – 11 000 kilometrų. Daugiausia laivuojama Magdalenos–Caucos upių sistema (1500 km), Atrato (687 km), taip pat Orinoco ir Amazonės intakai. Upių svarbiausi uostai: Barrancabermeja, Girardot, Magangue, Arauca, Puerto Asís, Puerto Carreño ir Leticia. 21 a. pradžioje buvo įregistruotas 121 jūrų laivas; prekybinio laivyno tonažas 71 100 bruto tonų. Didžiausi uostai: Bahia de Portete, Leticia, Puerto Bolívaras, Cartagena, San Andrésas, Santa Marta, Tumaco ir Turbo. 11 tarptautinių oro uostų: Bogotoje (El Dorado), Medellíne, Cali, Barranquilloje, Bucamarangoje, Cartagenoje, Cúcutoje, Leticijoje, Pereiroje, San Andrése ir Santa Martoje.
Cartagenos uostas
21 a. pradžioje dujotiekių buvo 4350 km, naftotiekių 6134 km, naftos produktotiekių 3140 kilometrų. Dujotiekiais gamtinės dujos transportuojamos į Karibų jūros uostus (Santa Martą, Barranquillą, Cartageną ir Ríohachą), naftotiekiais ir naftos produktotiekiais nafta ir jos produktai – į naftos terminalus (Karibų jūros pakrantėje – Barranquillą, Cartageną, Santa Martą, Ramiojo vandenyno pakrantėje – Buenaventurą, Tumaco).
Bankai
Centrinis emisijos bankas – Kolumbijos Respublikos bankas (Banco de la República de Colombia, įkurtas 1923, būstinė Bogotoje), bankų priežiūros institucija Superintendencia Bancaria (įkurta 1924, Bogotoje).
21 a. pradžioje veikė 28 komerciniai bankai (iš jų – 4 valstybiniai), Eksporto rėmimo bankas BANCOLDEX, Hipotekos bankas, 10 plėtros bankų, apie 30 komercinių finansų bendrovių, apie 30 patikos bendrovių, penkios finansų korporacijos, apie 80 užsienio bankų atstovybių. Bogotoje veikia Kolumbijos bankų asociacija (Asociación Bancaria de Colombia, įkurta 1936). Kolumbijos piniginis vienetas – Kolumbijos pesas, lygus 100 sentavų, 1993 pakeitė pesą oro (aukso pesą). Veikia Kolumbijos verybinių popierių birža (Bolsa de Valores de Colombia, būstinė Bogotoje, įkurta 2001 susijungus trims vertybinių popierių biržoms – Bogotos, įkurta 1928, Medellíno, įkurta 1961, Occidente, įkurta 1983, pradėjo veikti 1993, būstinė Cali). Vertybinių popierių rinką reguliuoja priežiūros institucija Superintendencia de Valores (įkurta 1979, būstinė Bogotoje).
Kolumbijos vertybinių popierių birža Bogotoje
Užsienio prekyba
Kolumbijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. Daugiausia eksportuojama nafta ir jos produktai (apie 30 % viso Kolumbijos eksporto), anglys, kava, bananai ir kiti vaisiai, gėlės, cukrus, chemijos pramonės gaminiai, mašinos ir elektros įranga, tekstilės ir odos gaminiai, smaragdai, auksas ir kiti taurieji metalai. Daugiausia eksportuojama į JAV, Panamą, Kiniją, Nyderlandus, Meksiką, Ekvadorą. Dar nelegaliai išvežami narkotikai (kokainas ir marihuana). Daugiausia importuojama mašinos ir elektronikos įranga, nafta ir jos produktai, chemijos pramonės gaminiai, metalo dirbiniai, daržovės, grūdai, transporto priemonės. Daugiausia importuojama iš JAV, Kinijos, Brazilijos, Vokietijos.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2004 į Kolumbiją eksportavo prekių už 0,9 mln. litų, importavo iš Kolumbijos prekių už 2,4 mln. litų.
2022 prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kolumbijos siekėė 22 mln. eurų, Lietuva eksportavo į Kolumbiją prekių už 20 mln. eurų (78 % viso eksporto sudarė trąšos), importavo iš Kolumbijos prekių už 2 mln. eurų (38 % viso importo sudarė kava, 31 % – cukrus, 9 % – druska). Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų į Kolumbijos ūkį duomenys yra konfidencialūs.
Kolumbijos BVP struktūra (2003)
2271
-Kolumbijos pramonė; -Kolumbijos žemės ūkis; -turizmas Kolumbijoje; -Kolumbijos transportas; -Kolumbijos bankai; -Kolumbijos užsienio prekyba; -Kolumbijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Kolumbijos konstitucinė santvarka
Kolumbijos partijos ir profsąjungos
Kolumbijos ginkluotosios pajėgos