Kolỹmos lãgeriai, SSRS politinio kalinimo ir tremties vieta prie Kolymos upės nuo 20 a. 3 dešimtmečio. Įvairiu laikotarpiu apėmė Magadano sritį, dalį Jakutijos ir Kamčiatkos srities. 20 a. 4 dešimtmetyje čia įkurtas GULAG teritorinis padalinys Sevvostlag (rusų kalba Severo‑vostočnyj ispravitelno‑trudovoj lager / Šiaurės rytų pataisos darbų lageris). Kalinamų politinių kalinių ir tremtinių nemokamam ar menkai mokamam darbui panaudoti 1931 buvo įkurta Dalstroj įmonė, kuri organizavo aukso, kobalto, urano rūdos gavybą, miško darbus, kelių tiesimą.
Nuo 1934 Kolymos lageriai priklausė NKVD Dalstroj padaliniui. 20 a. 6 dešimtmečio pradžioje jo darbų teritorija apėmė apie 3 mln. km2. Teritorija buvo suskirstyta į darbų zonas, kuriose dirbdavo nuo 100 iki 1000 ir daugiau žmonių. Kaliniai į Kolymos lagerius buvo siunčiami iš Magadano paskirstymo lagerio – vasarą laivais upe, žiemą pėsčiomis. 1935 lagerių politinius kalinius ir tremtinius pradėta bausti mirties bausme. Ypač daug nužudyta 1937–39 per Didįjį valymą (1937 09–10 tik Magadano srityje sušaudyta 2500 žm.), bet daug daugiau Kolymos lagerių kalinių ir tremtinių mirė nuo ligų, bado, sunkaus darbo; manoma, kad 1937–53 čia žuvo 2–4 mln. žmonių.
SSRS 1940 06 okupavus Lietuvą, Kolymos lageriuose kalinta ir Lietuvos gyventojų, vėliau į čia buvo perkelta dalis lietuvių politinių kalinių (tarp jų kunigas Č. Kavaliauskas), 1953–54 dalyvavusių Norilsko ir kitų lagerių sukilimuose bei bruzdėjimuose.