Kom (Qom, Ghom, Kòmas), Kum (Kùmas), miestas Irano vidurinėje dalyje, į pietus nuo Teherano; ostano centras.
1,20 mln. gyventojų (2016). Komas įsikūręs abipus Komo upės, Zagroso kalnų papėdėje, prie Dešte Keviro dykumos. Geležinkeliai į Teheraną, Abadaną, Jezdą, automobilių magistralė į Teheraną. Naftos gavybos ir perdirbimo centras (telkinys atrastas 1956); naftotiekiai ir dujotiekiai į Teheraną, Bandari Anzali ir Abadaną. Tekstilės, stiklo, keramikos, cemento, maisto (tabako) pramonė. Kilimų audimo, puodininkystės amatai. Vilnamedžių, vaismedžių auginimo regiono, vilnos, odos prekybos centras. Musulmonų (šiitų) religinis centras. 4 universitetai, daug mokslinio tyrimo institutų, seminarijų ir religinių mokyklų. Mečetė (11–12 a., perstatyta 19 a.), šiitų imamo Alijaus ar Ridos sesers Fatimos mauzoliejus su kulto pastatų ansambliu (9–19 a.), Seldžiukidų dinastijos laikotarpio mečetė, daug Mahometo palikuonių kupolinių mauzoliejų.
Istorija
Miestas buvo žinomas nuo senų laikų. 8 a. tapo musulmonų (šiitų) religiniu centru. 816 pabaigoje ar 817 pradžioje čia palaidota šiitų imamo Alijaus ar Ridos sesuo Fatima, vėliau prie jos kapavietės buvo pastatyta Fatimos šventykla; 17 a. Komas tapo vienu šiitų maldininkų piligrimystės centrų. 18 a. Komą sugriovė afganai, valdant Kadžarų dinastijai (1794–1925) atstatytas. Nuo 20 a. vidurio opozicinės politinės kovos su šachu Mohamadu Reza Pehlevi centras; čia iki įkalinimo bei ištrėmimo 1964 ir nuo 1979, grįžęs iš emigracijos, gyveno ajatola R. Chomeini.