kománčiai (nemena), Šiaurės Amerikos indėnų gentis. Priskiriami indėnų šošonų grupei. Gyvena rezervacijoje Oklahomos valstijos pietvakariuose. 20 a. pabaigoje buvo apie 6000 žmonių. Kalba komančių (indėnų kalbos) ir anglų kalbomis. Tikintieji – protestantai (evangelikai reformatai). Komančiams būdinga Didžiųjų Lygumų indėnų tradicinė kultūra. Nuo 18 a. pagrindinis komančių verslas – bizonų medžioklė raitomis, nuo 19 a. pabaigos – gyvulininkystė (daugiausia galvijai), žemdirbystė; dalis dirba samdomais žemės ūkio darbininkais, verčiasi žemės nuoma baltaodžiams amerikiečiams. Būdinga nuo 40–50 iki kelių šimtų žmonių klajoklių bendruomenė, didžioji patrilinijinė šeima, poliginija. 18 amžiuje–19 a. pradžioje buvo susidariusios 3, vėliau – 7 (ir daugiau) komančių grupės. Pagrindinė valdymo institucija – bendruomenių vadų susirinkimas. Būta karių hierarchijos.
17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje komančiai iš Uolinių kalnų priekalnių persikėlė prie Šiaurės Plato upės, 18 a. viduryje dakotų buvo išstumti į pietus nuo Arkanzaso upės, iki 1867 perkelti į rezervacijas Oklahomos valstijoje. Komančiams būdingas dvasių kultas, bendri ritualai (pypkės rūkymas, bizonų medžioklės šokis), sporto varžytuvės (raitelių lenktynės, šaudymas iš lanko); 19 a. antroje pusėje paplito Saulės ir dvasių šokiai.