komandtinė kinė bendrijà, bendrai ūkinei veiklai vykdyti sutartimi įsteigtas neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Savo civilines teises ir pareigas komanditinė ūkinė bendrija įgyvendina per tikruosius narius ir komanditorius. Tikrieji nariai už bendrijos prievoles atsako solidariai visu turtu, o komanditoriai tik savo įnašu. Komanditinės ūkinės bendrijos turtas priklauso nariams pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius (pvz., Vokietijoje, Šveicarijoje steigėjų gali būti 2).
Lietuvoje komanditinė ūkinė bendrija steigiama sudarant notarinės formos jungtinės veiklos sutartį. Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjų turi būti ne mažiau kaip 3 (2 tikrieji nariai ir 1 komanditorius), bet ne daugiau kaip 20. Tikrasis narys yra bendrijos dalyvis, sudaręs bendrijos jungtinės veiklos sutartį ir įnešęs ar įsipareigojęs įnešti bendrijai įnašą. Bendrijos tikraisiais nariais negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai, individualių įmonių savininkai, valstybė, savivaldybės, jų įmonės, biudžetinės įstaigos, ūkinės bendrijos, individualios įmonės ir Europos ekonominių interesų grupės. Komanditinės ūkinės bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nurodoma bendrijos pavadinimas (jame turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai arba santrumpa KŪB), teisinė forma, buveinė, veiklos tikslai, tikrųjų narių duomenys, steigėjų įnašai (jei įnašas ne piniginis, nurodoma jo vertė), jų mokėjimo tvarka, terminai, veiklos laikotarpis, jei jis ribotas, asmenų tapimo komanditoriais tvarka ir kita. Jungtinės veiklos sutartis keičiama visų tikrųjų narių sprendimu. Komanditinės ūkinės bendrijos buveinė turi būti Lietuvoje. Komanditinės ūkinės bendrijos veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001), Ūkinių bendrijų įstatymas (įsigaliojo 2004) ir kiti teisės aktai.
2271