Komara, Lietuvos bajorų giminė. Manoma, pirmą kartą paminėta 1481. Giminės pradininku laikomas Komaras, vadintas Zabožinskiu. Jis įkūrė Komargradą (prie Užgorodo, dabar Ukraina). Komaro Zabožinskio vaikaitis Lenkijos karaliaus dvariškis Ivanas apsigyveno Lietuvoje, kitas vaikaitis Lenkijos karaliaus Aleksandro dvariškis Motiejus turėjo valdų Lietuvoje. Motiejaus vaikaitis Kristupas buvo Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos rotmistras, kitas vaikaitis Jurgis 17 a. buvo Vilniaus pilies raštininkas, Lenkijos pareigūnas (vaiskis), savo lėšomis įkūrė karinę vėliavą (pulką). Jurgio provaikaitis Antanas (1744–apie 1798) 1765 buvo Valkavisko kardininkas, Palėvenės ir Raguvėlės dvarų valdytojas. Jo sūnus Juozapas (m. 1847; Vilniaus vyriausiojo teismo Antrojo departamento prezidentas) apie 1830 nupirko Baisogalos (dabar Radviliškio rajono savivaldybė) dvarą, perėmė Palėvenės, Raguvėlės, Panemunio (dabar Rokiškio rajono savivaldybė), Onuškio (dabar Rokiškio rajono savivaldybė) ir kitas valdas.
Komarų herbas (iš A. Kojalavičiaus-Vijūko knygos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbynas, vadinamas Nomenclatorius, išleista 1905 krokuvoje, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Juozapo palikuonys žinomi kaip Onuškio, Čedasų ir Panemunio bažnyčių fundatoriai ir rėmėjai. Juozapo sūnus Vladislovas paveldėjo Baisogalos dvarą, buvo Panevėžio apskrities bajorų maršalka, jo sūnus Vladislovas (1879–1941) buvo paskutinis Baisogalos dvaro valdytojas.
Komarai Raguvėlės dvare (apie 1930–35): pirmas iš kairės Palėvenės dvaro savininkas Bogdanas Komaras, trečias – Petkūnų dvaro savininkas Mykolas Komaras, septintas – Baisogalos dvaro savininkas Vladislovas Komaras, antroje eilėje ketvirtas iš dešinės Raguvėlės dvaro savininkas Konstantinas Komaras (A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus).
Juozapo sūnus Konstantinas (1812–80) paveldėjo Palėvenės ir Raguvėlės dvarus, buvo Rusijos imperijos karinis veikėjas (gvardijos poručikas), Ukmergės apskrities bajorų maršalka. Konstantino sūnūs Antanas, Jurgis (1852–94) ir Mykolas (1842–1933) buvo stambūs dvarininkai. Jurgio sūnus Bogdanas (1884–1962) tapo paskutiniu Palėvenės dvaro, Mykolo sūnus Konstantinas (1864–1940) – Raguvėlės dvaro valdytoju. Konstantino sūnaus Vladislovo (1910–44) sūnus Vladislovas (lenk. Władysław Komar; 1940–98; žuvo autokatastrofoje) buvo lenkų sportininkas (rutulio stūmikas), olimpinis čempionas (1972), aktorius. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, Komarų dvarai buvo nacionalizuoti. 1990 03 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Palėvenės dvaras 1992 grąžintas Bogdano Komaro vaikaitei Nijolei Marijai Milaknienei, Raguvėlės dvaras – Konstantino Komaro dukteriai Alvilinai Rimševičienei (g. 1838).
-Komaras Zabožinskis; -Komaras; -Ivanas Komaras; -Motiejus Komaras; -Kristupas Komaras; -Jurgis Komaras; -Antanas Komaras; -Juozapas Komaras; -Vladislovas Komaras; -Konstantinas Komaras; -Mykolas Komaras; -Bogdanas Komaras
2271
P. Juknevičius Bajorų Komarų giminės istorijos fragmentai / Raguva Vilnius 2001.