Komaròvo kultūrà, bronzos amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 15–7 a. pr. Kr. Priekarpatėje, Vakarų Podolėje, Voluinėje, abipus Bugo vidurupio ir Dniepro vidurupio dešiniajame krante. Pavadinta pagal 1934 tyrinėtą pilkapį prie Komarovo kaimo (Ivano‑Frankivsko sr.). Susiklostė iš virvelinės keramikos kultūros ir Karpatų pietinio regiono vietinių kultūrų. Didesnėje teritorijos dalyje Komarovo kultūra gyvavo 15–12 a. pr. Kr., Priekarpatės vakarinėje dalyje – iki 8 a.–7 a. pr. Kr. pradžios.
Komarovo kultūros žmonės kūrė atviras gyvenvietes, gyveno žeminėse ir antžeminiuose būstuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Naudojo lipdytus indus (puodus, dubenis ir vazas), puoštus geometriniu ornamentu (dažniausiai virvelių), akmeninius, kaulinius ir raginius įrankius, bronzinius ginklus (dažniausiai įvežtinius). Mirusiuosius laidojo pilkapiuose ir kapinynuose (nedegintus – akmeninėse dėžėse, sudegintus – duobėse) su įkapėmis. Rasta keramikos, akmeninių, kaulinių ir raginių įrankių, žalvarinių ir auksinių papuošalų. Komarovo kultūra artima Trzcinieco kultūrai, kartais laikoma jos vietine kultūra.